"Net patiems amerikiečiams atvažiuoti į Holivudą ir sutikti čia kokią nors žvaigždę - didelis įvykis. Kartą Schwarzeneggeris sustabdė savo automobilį ir palinkėjo man gerų Naujųjų metų... O kitąkart eilėje prie sūrio stovėjau už Denzelio Washingtono... - šypsosi Rasa, kuri sako pradėjusi keliauti po pasaulį nuo devynerių metų...
- Mama mane išleisdavo į ekskursijas: į Lenkiją, Čekiją, Vokietiją. Penkiolikos metų jau pradėjau važinėti į Prancūziją, Taizė vienuolyną, kur susitinka įvairių tikėjimų vaikai, tad turėjau draugų iš viso pasaulio. Važiuodavau jų aplankyti į Olandiją, Vokietiją, Angliją, Italiją. Man niekada nieko blogo nėra atsitikę. Mama prisimena, kad kai dešimties metų buvau Čekijoje, paskambinau ir pasakiau, kad visa grupė išėjo pasivaikščioti, o aš viena keliausiu paragauti čekiško maisto. Buvau savarankiška, nebijodavau užkalbinti žmonių...
VESTUVĖS. Rasa už Poncho ištekėjo Las Vegase. "Dabar atvykome savaitei į Lietuvą tarsi antrojo medaus mėnesio..."
Sunku būdavo grįžti namo. Čia mačiau liūdnus žmones. Mėnesį dar šypsodavausi, džiūgaudavau, o paskui vėl imdavo blogai veikti aplinkinių pyktis, niūrumas, pavydas. Nusprendžiau, kad baigusi mokyklą negyvensiu Lietuvoje, nes pamačiau, koks didelis, įvairus pasaulis. Labai norėjau jį pažinti.
Susitaupiau pinigų ir išvažiavau į universitetą Italijoje studijuoti italų kalbos, bet po poros mėnesių jau gana laisvai kalbėjau, tad mokslus mečiau. Tėveliai atsikraustė į Italiją, nes negalėjo be manęs, vienturtės, gyventi, o aš iškart išvažiavau į Izraelį aplankyti draugės. Grįžusi įstojau į Romos universitetą studijuoti klinikinės psichologijos.
Kuo patraukė psichologija?
Draugai sakydavo, kad su manimi lengva bendrauti, o man patinka išklausyti kitus, padėti spręsti problemas, nuraminti. Įdomu gilintis į asmenybę. Kai mokiausi, tuo pat metu dirbau ir viešbučiuose - priėmimo skyriuose. Su iš viso pasaulio suvažiavusiais žmonėmis kalbėdavausi jų kalba, ir tie šešeri metai buvo labai įdomūs. Tačiau studijų vėl nebaigiau...
Kodėl?
Išvažiavau į Ameriką. Tai buvo mano svajonė. Apsistojau Kalifornijoje, pas draugę, kuri turi ten didelę šeimą. Pirmas įspūdis - kad Amerikoje viskas labai didinga: dideli automobiliai, dangoraižiai, net lėkštės...
PLANAI. "Mes svajojame apie namelį kur nors prie ežero Lietuvoje, netoli Klaipėdos."
Kaip susipažinote su Poncho?
Važiavau paimti suknelės į Holivudą, kurią ketinau vilkėti draugės pusseserės vestuvėse, užėjau į barą ir ten susipažinau su būsimu vyru.
Jis mane užkalbino, paklausė, iš kur esu... Buvo Kaune žaidęs krepšinio varžybose, ir atrodė, kad esame seni pažįstami. Poncho irgi daug keliavęs po pasaulį, žaidė krepšinį įvairių šalių komandose - Amerikoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Izraelyje, Turkijoje, Japonijoje...
Eidavome pasivaikščioti prie vandenyno, kartu sportavome. Po trijų mėnesių išvažiavau atgal į Romą, grįžau į darbą ir metus bendravome per atstumą. Paskui jis paprašė sugrįžti atostogų ir pasakė, kad turime susituokti. Atrodė, kad taip ir turi būti.
Kuo jus žavi šis žmogus?
Man patinka jo ramybė. Aš - ugnis, jis - ledas. Visada norėjau sutikti vyrą, kuris būtų stipresnis už mane. Kad sugebėtų mane valdyti. Aš - stipri asmenybė, ir man reikia protingo vyro, kad jį gerbčiau ir paklusčiau.
Jūsų vyras - Holivudo aktorius. Ar lietuviai yra jį matę kokiame nors filme?
Jis vaidina serialuose, kurių Lietuvoje nerodo. Tiesa, "Įstatyme ir tvarkoje" vaidino krepšininką, kuris nužudo savo faną...
Tikriausiai nuolat būna dėmesio centre?
Taip, mes lankomės filmų premjerose, kur raudonu kilimu žengia garsūs aktoriai... Bet namuose - kuklus žmogus.
Kur gyvenate Holivude?
Beverly Hillso rajone, trijų aukštų namo bute. Kalifornijoje ant visų namų stogų yra baseinas arba sūkurinė vonia. Gali ten ir valgį paruošti...
Ar pratinate vyrą prie lietuviškų patiekalų?
Jis visada maistą gamina pats. Abu mėgstame vištieną ir žuvį.
Kaip Holivudo garsenybės atrodo iš arti?
Visai kitaip nei ekrane. Gatvėje - paprastai apsirengę, ir nėra tokie jau gražuoliai, be to, beveik visi - labai žemo ūgio...
Kokių turite planų?
Nuo rudens ketinu studijuoti psichologiją. Svajoju kada nors verstis privačia praktika. Ten yra daug klinikų, kur žvaigždės gydosi priklausomybę nuo narkotikų, alkoholio. Toje srityje gerai uždirbi ir darai kas įdomu. O šiuo metu dirbu brangiausioje pasaulyje parduotuvėje, kurios pastatymas kainavo 6 milijonus dolerių. Pardavinėju vyriškus italų dizainerio Stefano Ricci drabužius. Kaklaraištis ten kainuoja 200 dolerių, striukės - po 20-30 tūkstančių, švarkai - po 60 tūkstančių, yra aukso indų kolekcija. Klientai beveik visi yra rusai ir kinai, užmoka grynaisiais, išleidžia drabužiams tiek, kiek mes namui... Tai nėra žmonės, kuriuos matome per televiziją. Garsūs aktoriai tiek neuždirba, kaip tie, kurie nežinau ką veikia gyvenime... Jie atvažiuoja limuzinais, lydimi apsaugos. Nežinau, kaip jie pelno tuos milijonus.
Lietuviai neužsuka?
Ne...
Ar kas nors jus dar stebina toje svajonių šalyje?
Sukrėtė per televiziją neseniai matytas reportažas apie tai, kaip kino teatre žmogus visus iššaudė... Dar mane trikdo dirbtinis žmonių nuoširdumas, kai nepažįstamas puola tave glėbesčiuoti kaip geriausias draugas, ir veidai kaip kaukės, iš kurių negalima nieko perskaityti.Amerikoje labai populiarios plastinės operacijos.
Kaip Poncho jaučiasi Lietuvoje?
Sakė, vos nužengęs nuo lėktuvo trapo suprato, kad yra Europoje. Čia labai mažai žmonių, didelės erdvės. Ir jam labai patiko su mano tėčiu žvejoti prie mūsų sodybos, nors nepagavo nė vienos žuvies...
Rašyti komentarą