Tulpinių lyderis A. Vertelka nusivylė gyvenimu už grotų
2018-aisiais du kartus iki gyvos galvos kalėti nuteistas A. Vertelka bandė pasekti Henriko Daktaro pėdomis ir iš Lukiškių kalėjimo ištrūkti į pataisos namus. Tokie bandymai jau 18 metų už grotų praleidusiam Pinčiai nuėjo niekais, tačiau kai šių metų pradžioje buvo uždarytas Lukiškių kalėjimas, A. Vertelkos noras išsipildė neprašytas – sunkus nusikaltėlis buvo išvežtas tęsti bausmės į Alytaus pataisos namus.
Laisvesnis režimas, bendravimas su kitais kaliniais, daugiau pasimatymų. Rodos, gyvenk ir džiaukis. Tačiau A. Vertelkai kasdienybė pataisos namuose taip apkarto, kad kalinys kreipėsi į teismą, prašydamas atlyginti jam esą padarytą žalą, kurią sukėlė gyvenimo pataisos namuose sąlygos.
Savo skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT) Tulpinių vadeiva nurodė, kad gyvenimas Alytaus pataisos namuose – ne rožėmis klotas, todėl valstybė jam turėtų sumokėti 2 tūkst. eurų. Anot A. Vertelkos, Alytaus pataisos namuose pažeistos jo teisės būti arčiau šeimos, suvaržyti socialiniai ryšiai su namiškiais, o patys pataisos namai buvo nepasiruošę jo atvykimui – A. Vertelka buvo įkurdintas kameroje baudos izoliatoriuje. Patalpa drėgna, su pelėsiu, mažais langais, o šaltuoju metų laiku temperatūra joje siekė vos 15 laipsnių, kai žemiausia leistina riba – 18 laipsnių.
A. Vertelka skundėsi ir tuo, kad Alytaus pataisos namai nebuvo pasiruošę jo resocializacijai – pagal numatytą programą kaliniui numatyti tam tikri užimtumo reikalavimai, kurie nebuvo įvykdyti.
Tačiau teisme Tulpinių vadeiva nieko nepešė – VAAT lapkričio 5 d. priėmė sprendimą atmesti A. Vertelkos skundą kaip nepagrįstą.
Anot tokį sprendimą priėmusio teisėjo Tomo Blinstrubio, kalinys jam neva padarytą žalą nurodė abstrakčiais pareiškimais, be to, po A. Vertelkos skundų pataisos namuose buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta – kalinio gyvenimo sąlygos yra geros.
Išgarsino Kiesų nužudymas
Panevėžio Tulpiniai, kuriems vadovavo A. Vertelka ir Virginijus Baltušis, laikomi viena žiauriausių Lietuvos gaujų. Ji galimai įvairiais būdais nužudė daugiau nei 30 žmonių. Įdomu tai, kad dauguma jų – tos pačios gaujos nariai, kuriuos vadeivos ir aukštesni gaujos hierarchijos nariai žudė, kaip ir pajūrio Gaidjurginių gaujos lyderis Sigitas Gaidjurgis, greičiausiai vedami paranojos.
Manoma, kad A. Vertelka galėjo dalyvauti 11-oje žmogžudysčių, o V. Baltušis – net 22-ose, nors anksčiau paminėtas S. Gaidjurgis, nuteistas už 16 žmogžudysčių, laikomas šios srities „rekordininku“ Lietuvoje.
Kaip ir daugelis praėjusioje amžių sandūroje veikusių ir vėliau likviduotų gaujų, taip ir Tulpiniai vertėsi turto reketu – reikalavo duoklių iš sėkmingų Panevėžio krašto verslininkų. Ypač Tulpiniams padėjo tai, kad tuometinė Panevėžio policija prieš juos buvo bejėgė.
Sutramdyti Panevėžio policijos nepažabojamą Tulpinių grupuotę pavyko tik tuomet, kai prieš ją buvo mestos pajėgos iš Vilniaus. Tokių veiksmų buvo imtasi po to, kai gauja įvykdė itin įžūlų ir žiaurų nusikaltimą, nuskambėjusį per visą Lietuvą, – pagrobė ir nužudė verslininką, „Mažeikių naftos“ vadovą Gedeminą Kiesų, jo sūnų Valdą ir vairuotoją Alfonsą Galminą.
2000 m. liepos 6 d. tris vyrus pagrobę Tulpinių gaujos nariai prievarta iš jų išgavo banko korteles ir jų kodus, vėliau pasmaugė A. Galminą, o G. ir V. Kiesus nušovė, kūnus be galvų užkasė po žeme.
Kaip paaiškėjo, nusikaltimas buvo suplanuotas iš anksto – Tulpiniai apsimetė policijos ekipažu ir sustabdė G. Kiesaus ekipažą. Nusikaltėliai tikėjosi, kad G. Kiesus važiuos tik su vairuotoju, tačiau verslininkas iš oro uosto buvo pasiėmęs iš užsienio grįžusį sūnų. Tai gaujos nariams tapo netikėtumu, tačiau neplanuotas asmuo pasigailėjimo nesulaukė – taip pat buvo nužudytas, kad neliktų įkalčių.
Dingus trims vyrams buvo mestos gausios policijos pajėgos, galiausiai rasti trys kūnai; Tulpinių vaidmenį šioje istorijoje pavyko įrodyti tik po to, kai, neatlaikę spaudimo, prabilo keli šios gaujos nariai.
Rašyti komentarą