Trys Lietuvos loterijos milijonieriai slepiasi - bijo net giminaičių

Milijonierių po euro įvedimo – trys

„Olifėja“ tv3.lt atsiuntė didžiausių laimėjimų nuo euro įvedimo sąrašą. Paskutinį kartą rekordinis laimėjimas Lietuvos žaidėjui atiteko prieš beveik šešerius metus – 2015-ųjų gegužę. Tuo metu Kaune pirktas „Eurojackpot“ loterijos bilietas žaidėjui atnešė daugiau nei 7,6 mln. eurų sumą.

Kiek daugiau nei po metų, 2016-ųjų birželį Vilniuje pirkto „Vikinglotto“ bilieto savininkui atiteko didesnė nei 1,1 mln. eurų suma.

2018-ųjų spalį Lietuvoje buvo laimėtas „Teleloto“ Aukso puodas. Dvi žaidėjos iš Klaipėdos ir Nidos perpus pasidalino didesnę nei 1,1 mln. eurų sumą.

Nors daugiau milijonų „Olifėjos“ loterijose laimėta nebuvo, 2016-ųjų vasara, regis, taip pat buvo dosni laimėjimais. Birželį Šiauliuose įsigijęs „Teleloto“ bilietą žaidėjas laimėjo daugiau nei 875 tūkst. eurų. Rugpjūčio pabaigoje Vilniuje pirktas bilietas atnešė beveik 900 tūkst. eurų.

„Olifėja savo veiklą vykdo jau 28 metus. Skaičiuojame, kad iki euro įvedimo 2015 m., 64 „Teleloto“ žaidėjai laimėjo 1 milijono litų ir didesnius Aukso puodus. Nuo 2015 m. didesni nei 1 milijonų eurų laimėjimai atiteko 3 žaidėjams. Į šį skaičių neįeina dar vienas laimėjimas, kurį verta paminėti atskirai. Tai yra 1,16 milijono eurų „Teleloto“ Aukso puodas, kurį 2018 m. pasidalino 2 „Teleloto“ žaidėjos.

Nuo 2015 m. milijonierių turime mažiau, nes „Teleloto“ Aukso puodas įvedus eurą iki šios sumos užauga rečiau nei būdavo iki to laiko“, – tv3.lt komentuoja „Olifėja“ generalinis direktorius Antanas Muraška.

Bijo dėl saugumo

Informacijos apie laimėtojus internete nėra daug. Taip gali būti dėl to, kad didelių sumų laimėtojai dažnu atveju pasirenka savo tapatybės neatskleisti ir daugiau informacijos visuomenei nepateikti.

„Kiek mums žinoma, nei vienas milijonų ir kitų didelių piniginių prizų laimėtojas nėra viešai atskleidęs savo tapatybės. Loterijų įstatymas numato žaidėjų teisę pasirinkti, ar jie nori saugoti savo laimėjimo privatumą. Jei žmogus pasirenka neskelbti tapatybės, loterijų organizatoriai privalo saugoti jo privatumą.

Taip yra todėl, kad didesni laimėjimai pakeičia žmonių gyvenimus, o laimėjimo viešumas būtų papildomas iššūkis, todėl toks pasirinkimas nestebina. Be to, žmonės tradiciškai nuogąstauja ir dėl saugumo“, – sako A. Muraška.

Lošimų priežiūros tarnybos specialistas Oleg Mackevič vardija panašias priežastis: nesiviešinti skatina nerimas.

„Kodėl aš nenorėčiau atskleisti? Tai kad apsisaugoti nuo kažkokių piktavalių, gal tas pasitikėjimo stokojimas. Man būtų neramu, kad sužinotų kažkokie tai giminaičiai, kurių aš nematęs pusę gyvenimo. Vis tiek, tai yra didelė suma ir tokio nerimo sukelia“, – samprotauja O. Mackevič.

Laimėtojas pagalbos nesikreipė

Dar anksčiau tv3.lt kalbintas O. Mackevič komentavo, kad laimėjus didelę pinigų sumą, gyvenimas gali savotiškai apsunkti. Netikėtai tapus milijonieriumi, gali būti sunku tvarkytis psichologiškai, taip pat gali trūkti finansinių žinių, kaip su pinigais elgtis. Todėl specialistai rekomenduoja kreiptis pagalbos.

Pasak eksperto, būtų pravartu pasikalbėti su psichologu ir ekonomistu. Psichologas padėtų susitvarkyti su užklupusiomis emocijomis, o ekonomistas padėtų įvertinti pinigų investavimo galimybes.

Panašių siūlymų laimėtojams pateikia ir loteriją vykdanti įmonė. „Olifėja“ generalinis direktorius A. Muraška dar anksčiau skatino naujausią laimėtoją, 13 mln. eurų savininką, kreiptis pagalbos.

„Susidoroti su apimančiomis emocijomis ir suvaldyti tokio dydžio sumą yra tikrai sudėtinga. Reikės laiko priprasti prie tokios sėkmės, todėl visiems didelių prizų laimėtojams primename ir siūlome psichologinę pagalbą, finansų ekspertų paslaugas. Olifėjos darbas nesibaigia tik laimėjimų dalybomis. Norime, jog laimėtojai jaustųsi gerai, būtų laimingi, susipažintų su svarbiausiais finansų valdymo aspektais. Kitaip tariant, galėtų visokeriopai ir be streso mėgautis užklupusia sėkme“, – sakė A. Muraška.

Portalas tv3.lt pasidomėjo, ar naujasis milijonierius jau kreipėsi pagalbos. Kadangi loterijų įstatymas nurodo, kad loterijų dalyviai gali pasirinkti neatskleisti savo tapatybės, su laimėtoju tiesiogiai susisiekti nepavyko. A. Muraška sako, kad kol kas laimėtojas pagalbos į loterijos organizatorius nesikreipė.

„Žaidėjui šią galimybę pasiūlėme. Deja, negalime patvirtinti ar laimėtojas nusprendė pasinaudoti šiomis paslaugomis. Visus laimėtojus taip pat užtikriname, kad esame pasiruošę jiems padėti ir po laimėjimo praėjus ilgesniam laikui“, – komentuoja A. Muraška.

Lietuvoje azartinius lošimus organizuoja 10 bendrovių. Iš jų septynios turi leidimus organizuoti nuotolinius lošimus.

Pernai metais iš viso lošimo bendrovės gavo 1 mlrd. ir 418 mln., o išmokėjo 1 mlrd. ir 268 mln. eurų. Užpernai lošimo bendrovės gavo 1 mlrd. ir 214 mln, eurų, o išmokėjo – 1 mlrd. ir 51 mln.

Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, 2020-uosius lyginant su 2019-aisiais, matyti, kad pernai lošimų pajamos, gautos iš azartinių lošimų sumažėjo 8,1 proc., tai yra 9,1 mln. eurų. Pajamos, gautos iš lošimo vietų sumažėjo 39,07 proc., tai yra 28,2 mln. eurų.

Tačiau kaip pastebima Lošimų priežiūros tarnybos pateikiamuose veiklos rezultatuose, stipriai padidėjo pajamos, gaunamos iš nuotolinių lošimų. Šis skaičius pernai augo 47,08 proc. arba 19,1 mln. eurų.