Toshio Ohsako: "Jūsų istorija - didinga"

T. Ohsako pirmą kartą į Lietuvą atvyko prieš ketverius metus. Tuomet jį be galo sužavėjo Lietuvos architektūra, kultūra ir istorija: "Lietuvos istorija yra labai didinga ir įdomi, ir man šiek tiek gaila, kad mano gimtoji Japonija tokios istorijos neturi."

Praėjus dvejiems metams nuo pirmojo vizito Toshio pradėjo lankytis Lietuvoje dažniau, kol nusprendė čia apsistoti ilgesniam laikui. Šiuo metu vyras gyvena laukimu. 3-4 mėnesiai - tiek teks laukti atsakymo į klausimą, ar jam bus suteiktas nuolatinis leidimas gyventi Lietuvoje.

Papasakokite apie savo darbą UNESCO organizacijoje.

Nuo 13 metų svajojau dirbti UNESCO būstinėje. Baigiau bakalauro studijas Japonijoje, o magistrantūrą ir doktorantūrą - Amerikoje. UNESCO organizacijoje dirbau 25-erius metus. Pradžioje - pagrindinėje būstinėje Paryžiuje, vėliau Ženevoje ir labai trumpai Hamburge, kur buvau vyresnysis tyrimų specialistas. UNESCO yra unikali tarpvyriausybinė organizacija, kurioje politika gali būti derinama su intelektualia veikla ir kūryba tam, kad skatintų mokslo pažangą. Mane labai traukė UNESCO politika, nes ši organizacija skatina mokslo, švietimo ir kultūros plėtrą visame pasaulyje. Savo darbe, bendradarbiaujant su 50 pasaulio šalių, sutikau daug įdomių žmonių: tyrėjų, žurnalistų, politikų, dėstytojų ir t.t. Dar ir dabar kartais pasiilgstu tarptautinių, politinių ir kultūrinių renginių: konferencijų ir susitikimų.

Ypatingas Klaipėdos oras

Daug keliavote, matėte daug labiau ekonomiškai išsivysčiusių šalių. Kodėl nusprendėte apsistoti Lietuvoje?

Kai pirmą kartą atvykau į Lietuvą, man iš karto patiko jūsų kultūra ir didinga istorija. Tiesa, šiuo metu, kai Lietuva išgyvena krizę, man yra labai liūdna matyti nusiminusius ir pavargusius lietuvių veidus. Tai man primena Japoniją prieš 50-60 metų. Japonija neturi natūralių iškasenų, nepaisant to, ekonomika sparčiai augo, nes žmonės sunkiai dirbo, palaikė vienas kitą, tobulėjo mokslo srityje. Lietuva taip pat nėra turtinga gamtinėmis iškasenomis, bet didelė dalis visuomenės siekia ar jau turi aukštąjį išsilavinimą, taip pat žmonės nesibaido sunkaus darbo. Lietuva yra maža šalis, todėl tai, kad lietuviai palaiko glaudžius ryšius tarpusavyje, yra tikras nematerialus turtas, kurį privalote išsaugoti. Manau, kad tai ir yra tiesiausias kelias į šviesią ateitį.

Kuo Klaipėdos miestas Jums pasirodė išskirtinis?

Klaipėda yra labai jaukus uostamiestis, kuriame nesunku susigaudyti. Svarbiausia - žmonės čia malonūs, labiau atsipalaidavę, įdomūs. Be to, Klaipėdos oras - "4 sezonai per dieną" - man labai patinka.

Esu gyvenęs Tokijuje, Paryžiuje, Niujorke, Ženevoje ir Stokholme. Visi šie miestai yra labai dideli, todėl žmonės visada skuba, neranda laiko vienas kitam. Klaipėdoje to nėra. Čia sutikau daug žmonių, kurie domisi japonų kultūra ir mokosi kalbos, o tai labai džiugina.

Nebausti už blogą pažymį

Vienoje iš savo knygų "Smurtas mokykloje" ("Violence at School") jūs nagrinėjate vieną iš aktualiausių šiuolaikinės visuomenės problemų. Kaip manote, kodėl vaikai yra linkę smurtauti vieni prieš kitus ar netgi prieš mokytojus?

Smurtas yra universalus reiškinys, kuris yra pastebimas ir tarp vaikų, ir tarp suaugusių. Vaikai yra linkę smurtauti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, maži vaikai, kurie dar negali aiškiai šnekėti, smurtaudami išreiškia savo jausmus ir norus - rėkia, verkia, mušasi. Tarp vyresnių vaikų ar paauglių nutinka patys baisiausi smurto atvejai: vieni kitus sužeidžia, kartais net nužudo. Vyresni paaugliai dažnai smurtauja, nes būna nusivylę savo gyvenimu: mokslai nesiseka, nėra darbo vietų. Smurto atvejai būna tarp vaikų, kurie šiuo metu auga ar anksčiau augo karo zonose, taip pat labai dažnai vaikams smurtaujančiu pavyzdžiu tampa tėvai. Tada jie bando imituoti suaugusius ir galvoja, kad elgiasi teisingai.

Kaip manote, kokią įtaką vaikams daro kompiuteriniai žaidimai, televizijos laidos ar filmai?

Rašydamas savo knygą radau įvairių šaltinių. Vieni teigia, kad tai daro didelę įtaką, kiti - ne. Aš pats manau, kad medijos daro šiokią tokią įtaką, bet tik laikiną. Praėjus kažkuriam laiko tarpui, vaikas pamiršta matytus filmus ar žaistus kompiuterinius žaidimus.

Įprasta manyti, kad dėl prasto vaiko elgesio yra kalti tik tėvai. Ar pritartumėte šiam teiginiui?

Tikrai ne. Dažnai būna, kad šeimoje du vaikai yra geri, o trečias yra linkęs į smurtą. Paaugliui didelę įtaką daro draugų ratas bei mokykla, kurioje jis praleidžia didžiąją dienos dalį. Be abejo, šeima taip pat turi didelės įtakos, bet, norint pakeisti vaiką, turi stengtis visi. Tėvai neturėtų bausti už blogus pažymius ar padarytą išdaigą. Visų pirma reikia suprasti, kodėl vaikas vienaip ar kitaip pasielgė, ir tik tada prieiti prie bendro problemos sprendimo. Kita vertus, mokyklose taip pat turėtų būti nuolat kalbama apie smurtą ir apie tai, kaip jo išvengti. Man patiko sistema Malaizijoje, ten mokyklose vaikai mažose ir didelėse grupėse yra mokomi normalaus, žmogiško bendravimo bei elgesio.

Mokėte studentus įvairiose pasaulio šalyse. Ar skiriasi studentai ir mokymo kultūra skirtingose šalyse?

Studentai visur yra studentai. Bet, palyginęs Amerikos ir Japonijos studentus, galėčiau išskirti, kad amerikiečiai universitetuose jaučiasi labai laisvai: gali atsinešti kavos į paskaitą, kreipiasi į dėstytoją vardu ir pan. Japonijoje viskas daug griežčiau, studentai privalo rodyti tam tikrą pagarbą savo dėstytojui.

Dėkoja Lietuvai

Ar lankėtės savo gimtinėje po kovo mėnesį įvykusio cunamio? Kaip Japonijos žmonės jaučiasi dabar?

Ne, dar nebuvau Japonijoje, tačiau seku įvykius, nes namuose žiūriu japonišką televiziją. Taip pat bendrauju su šeimos nariais. Žmonės atsigauna, gatvės, kurios buvo suniokotos - jau atstatytos, o tai nuteikia optimistiškai.

Naudodamasis proga, norėčiau nuoširdžiai padėkoti Lietuvos žmonėms už stiprų solidarumą ir palaikymą šios tragedijos metu.