Ted Turner: "Vesk, sek arba traukis iš kelio" (2)

Toks Tedo Ternerio (Ted Turner) gyvenimo kredo tiek versle, tiek asmeniniame gyvenime. Su šiuo šūkiu jis pakeitė televizijos veidą. Ar buvo tam pasirengęs? Nė iš tolo. Jis tik nežinojo, kad tai neįmanoma.

Tęsinys. Pradžia spalio 11 d.

Palydovo "Setcom-1" paleidimas, kurį atliko RCA 1975 metais, buvo technologijų proveržis, kuris nulėmė Ternerio pastangų kryptį paskesnius 15 metų.

Kuriamasis griovimas

Tedas pamatė, kiek daug televizijos programų transliacijos galimybių suteikia ši nauja priemonė. Tas galimybes pro akis praleido daugybė televizijos vadovų - jie paprasčiausiai bijojo eiti inovacijų keliu.

Siekis dominuoti regioninėje televizijoje paskatino Ternerį pirkti beisbolo ir krepšinio komandas, o vėliau - filmų MGM videotekas. Terneris žiūrėjo toli į priekį jam būdingu inovatoriaus stiliumi tuo metu, kai ekspertai koncentravo dėmesį į praeitį ir dabartį. Tedas numatė didžiąją ateitį tuo metu, kai jie gynė saugią dabartį.

Pirmoji Ternerio inovacija - "Superstation" sukūrimas - buvo orientuota į kaimo regionus, kurie televizijos tinklus paprastai ignoruodavo.

Ši strategija buvo jo permainingos ir prieštaringos karjeros televizijos industrijoje pradžia.

Konkurentai Ternerį laikė pavojingu žmogumi, kurį reikia stebėti. Jis įsiutino ir kitų sričių lyderius, kurių interesus palietė jo "Superstation" programos. Holivudas laikė jį naujuoju Robinu Hudu, vagiančiu jų potencialius klientus, ir davė kabelinės televizijos žiūrovams "nemokamos" filmų peržiūros galimybę.

Televizijos tinklų savininkai vadino jį išdaviku nuo to laiko, kai jis ignoravo licencijuotus TV standartus. Terneris užkariavo jų amžinas rinkas.

Beisbolo ir krepšinio komandų savininkai jautė, kad jis įsiveržė į jų valdas pradėjęs savo komandų rungtynių transliacijas jų miestuose. Vis dėlto Tedui pavyko rasti daugybę draugų tarp žiūrovų - siūlant jiems naujų pigių pramoginių programų. Jo "kuriamasis griovimas" buvo nukreiptas į visuomenės interesus, nepaisant to, kad prieš jį sukilo priešų legionai, atstovaujantys TV industrijai ir pramogoms.

Atstumtasis maištininkas

Tedas Terneris gimė Cincinatyje, Ohajo valstijoje, 1938 metų lapkričio 19 dieną. Šešerių metukų jį atidavė į uždaro tipo vaikų mokyklą. Pasak jo biografijos, ten jis patyrė, ką reiškia būti atstumtam ir bejėgiškam.

Tedo prisiminimai rodo, kokį gilų pėdsaką paliko mokykla jo psichikoje.

Šeima persikėlė į Savaną, Džordžiją, kai Tedui buvo devyneri. Didelę savo jaunystės dalį jis praleido dviejose skirtingose karo akademijose, mokydamasis išgyventi priešiškoje bendramokslių terpėje. Jie atsisakydavo priimti jį į savo žaidimus. Vėlesniuosius mokyklinius metus praleido "Makkalli", Čatanugos miesto karo akademijoje. Tuo metu Tedas laimėjo diskusijų čempionatą Tenesyje, bet niekada nebuvo laimingas. Julia Gale Nye, pirmoji Tedo žmona (1960-1964): "Jis nekentė paties buvimo ten."

Tedas maištavo prieš socialinius tarpusavio santykius ir įniko skaityti - anksti pamėgo graikų klasikus; jo herojai buvo Aleksandras Didysis, Napoleonas, generolas Džordžas Pattonas ir Gunnas Attila.

Aleksandras tapo Ternerio vertybių sistemos centru. Mirtis po pergalingo ginčo, kiek jis gali išgerti su savo žmonėmis (šešios vyno kvortos), padarė nepamirštamą įspūdį jaunajam Tedui. Terneris rungėsi su Aleksandru Braune, kur laimėjo ginčą išgėręs butelį "Šyvos" per dešimt minučių. Aleksandras nuo savo pergalingo laimėjimo numirė. Terneris gyveno, kad vėl galėtų varžytis.

Tėvas ir sūnus: meilė ir neapykanta

Tedas dievino tėvą, bet tarp jų visada vyko savotiška konkurencinė kova. Kai Tedas prasižengdavo, tėvas jį mušdavo vieliniu drabužių pakabu. Kartą jaunasis Terneris smarkiai prasikalto, ir Edas Terneris liepė sūnui mušti jį. "Jis atsigulė ant lovos ir liepė vanoti jį skutimosi pustykle iš visų jėgų, - interviu populiariam britų žurnalistui Davidui Frostui pasakojo Tedas. - Tai mane paveikė labiau nei jis būtų sumušęs mane. Aš negalėjau to padaryti. Griuvau ir ėmiau raudoti."

Tėvo ir sūnaus santykius būtų galima pavadinti "meile ir neapykanta", ir tai tapo esminiu faktoriumi, paveikusiu Tedo asmenybės bruožus ir jo siekius. Edas Terneris mylėjo savo sūnų, bet manė, kad saugumo nebuvimas padarys jo charakteriui teigiamą įtaką. Julia Gale Nye: "Jis norėjo, kad Tedo padėtis vaikystėje būtų nesaugi, nes manė, kad tik nesaugumas ugdo didybę. Jeigu Tedas nesijausiąs tvirtai, tokia padėtis jį priversianti kautis." (Williams, 1981).

Regis, tokia auklėjimo taktika pasitvirtino.

Pleibojaus reputacija

Jaunystėje Tedas buvo jachtų lenktynių ir rizikos mėgėjas. Jį pravardžiavo Plaukiojančiu Tedu ir Jūrų vilku. Dėl pomėgio plaukioti jis iš pradžių pasišovė mokytis Anapodžio koledže, nors tėvas ketino atiduoti į Aivi Lig mokyklą, vėliau abu sutarė dėl Harvardo, tačiau šis jo nepriėmė. Tada Tedas įstojo į Brauną ir tapo tikru pleibojumi, keršydamas už tai, kad jį atstumdavo praeityje.

Dėl to, kad vaikystėje jis skaitė klasiką, humanitariniai dalykai Braune jam sekėsi lengvai. Gavęs griežtą tėvo laišką, kuriame jis plūdosi tokiais posakiais "tu greitai tapsi mulkiu" ir "tu esi miesčionių rankose", Tedas persimetė į ekonomiką (Williams, 1981).

Tedas ir jo bendraklasis Piteris Džeimsas buvo pirmosiose šėliotojų gretose Braune. Tik vienas dalykas vėsino jo karštą aistrą moterims: įsitraukimas į buriuotojų komandą.

Antrajame kurse iš jo buvo atimta teisė lankyti koledžą. Tai buvo bausmė už chuliganišką poelgį vietiniame merginų koledže. Per šį šešių mėnesių pašalinimą iš mokyklos jis dirbo pakrantės apsaugoje. Tedas grįžo į Brauną, bet iš paskutinio kurso buvo išmestas, nes jį aptiko kambaryje su moterimi.

Tedas visada išsakydavo nepagarbų požiūrį į valdžią ir pažeisdavo taisykles bei tradicijas. Jis buvo nepaklusnus nuo vaikystės. Dėl to jį pašalino iš brolijos "Kappa-Sigma". Stivenas Libermanas, brolijos vadovas: "Jis buvo tiesiog pamišęs vaikis."

Pergalė prieš didžiuosius

Tedas Terneris sudaužė tradicijų veidrodį. Jis sukūrė dvi revoliucines inovacijas - "Superstation" ir CNN - be jokio moralinio šeimos, darbuotojų, žiniasklaidos, industrijos lyderių palaikymo.

Pati didžiausia jo verslo sėkmė mažai žinoma, tačiau ją galima prilyginti didžiausiems verslo laimėjimams. Tai buvo pirmasis Tedo žingsnis, leidęs įtvirtinti save verslo pasaulyje. Jį teko žengti po tragiškos tėvo mirties 1963 metais.

Tuomet jam buvo 24 metai, Tedas dirbo pardavėju reklamos skelbimų versle, kai jo tėvas nusižudė. Edas Terneris užrašė šeimos verslą sūnui, ironiškai nurodęs, kad pardavė kompaniją konkurentui. Įsiutęs Tedas ne kartą bandė įrodyti, kad sandoris negaliojantis. Pirkėjas, didžiulis konglomeratas ir konkurentas "Terner Bilbords", vienareikšmiškai atsisakė peržiūrėti sandorį.

Tuo metu Tedas buvo naujokas korporacijų žaidimuose. Jis neišmanė šios politikos niuansų. Vaikinas rėmėsi instinktais ir intuicija. Lyg būtų dalyvavęs regatoje. Jis sekė tais pavyzdžiais, apie kuriuos skaitė, kai buvo vaikas, ir kuriais aistringai tikėjo. "Biznis - tai karas", - štai kas tapo jo filosofija.

Tedas ėmėsi ekscentriško korporatyvinio manevro, kuris nepadarytų gėdos ir CŽV. Jis slapta susitarė su tėvo kompanijos išperkamosios nuomos skyriaus darbuotojais. Kaip jų bosas, nurodė jiems perkelti visus nuomos skelbimus (šio verslo gyvavimo šaltinis) į jo naująją firmą. O paskui naujiesiems savininkams pateikė ultimatumą: jie turį dvi savaites laiko anuliuoti kompanijos pardavimą, antraip Tedas sudeginsiąs visą nuomos dokumentaciją.

Konkurentai nusprendė, kad metas imtis griežtų priemonių "berniukui sutramdyti". Žinodami, kad Tedas neturi pinigų, jie nusamdė patyrusių juristų komandą ir pateikė jam kontrpasiūlymą: 200 000 dolerių - ir jis atsitraukia, arba jis sumoka jiems tokią pat sumą - ir jie patys paliksią jį ramybėje. Kitaip firma būsianti priversta bylinėtis teisme.

Jie nusprendė pamokyti vaikiną ir sutramdyti veržlų jo būdą pasiūlę per 30 sekundžių priimti sprendimą.

Dideli berniukai padarė klaidą. Jie buvo tikri, kad Tedas turi vienintelę išeitį - paimti 200 000 dolerių ir pradingti. Tačiau užuot užėmęs gynybinę poziciją, jis pasirinko puolimą (klasikinis karinis manevras): "Man nereikia jūsų 30 sekundžių. Aš sumokėsiu jums 200 000 dolerių, o dabar dinkite iš mano biuro."

Šokiruoti patyrę korporacinių karų veteranai kapituliavo. Pasitaręs su savo finansiniu patarėju, jis sugebėjo atsiskaityti akcijomis vietoje grynųjų.

Tai buvo Tedo Ternerio žvaigždžių valanda, kuri, be abejo, smarkiai padidino jo pasitikėjimą savimi. Pergalė jam suteikė drąsos ginti savo pažiūras. Atkaklumo ir visų gudrybių bei rizikingų manevrų vėliau jam prireikė kovoje su RCA, NBC, CBS, "Time", Federaline ryšių komisija, kabelinių tinklų operatoriais ir visais, kurie tapo kliūtimi jo kelyje į sėkmę.

Tęsinys - kitą šeštadienį

Parengė Vilma Skiotienė