Su Fredericu Beigbederiu - ne apie literatūrą

Su Fredericu Beigbederiu - ne apie literatūrą

"Meilė skaudina, ir būtent todėl ji man patinka, aš mazochistas. Manau, meilė tuo ir nuostabi, kad sukelia kančią", - sako prancūzų rašytojas Fredericas Beigbederis. 

Ar nemanote, kad seksas šiuolaikiniame pasaulyje prarado savo reikšmę? Anksčiau viskas sukosi aplink jį, o dabar vyrai ir moterys užsiėmę visai kitais reikalais.

Įdomi mintis. O kokiais reikalais jie užsiėmę? Uždirba pinigus, kelia savo socialinį statusą? Manau, kad netgi kai siekia turtų, jie tai daro tik dėl to, kad nusipirktų "Bentley", kurio jiems reikia, kad patiktų mergaitėms, taigi - kad dažniau užsiimtų seksu.

Galbūt seksui imta teikti mažiau reikšmės todėl, kad permiegoti tapo taip pat lengva, kaip išsivalyti dantis ar nueiti į parduotuvę. Seksas dabar lengvai gaunamas ir todėl ne taip aukštai vertinamas. Ir vis dėlto žmonėms visada bus svarbiausia įsimylėti ką nors, miegoti su kuo nors, tuoktis, kurti šeimą, gimdyti vaikus ir taip toliau.

Jūs tikite monogamija?

Mes gyvename visuomeninio vartojimo epochoje, kai vyras ir moteris įgavęs produkto, bedvasio daikto statusą, ir kiekvieno individo tikslas - gauti malonumo. Ir tokiame pasaulyje sunku būti ištikimam vienam partneriui. Aš netikiu monogamija. Ją išrado senovėje, kai vyras norėjo kontroliuoti moterį, kad žinotų, kad jos pagimdyti vaikai yra jo.

O man atrodo, kad monogamija yra ten, kur jausmai: jeigu tu įsimylėjęs - tu monogamiškas. O kai jausmai nuslopsta, tai ir ištikimybės nesinori.

Sutinku. Bet vyrai visada siekia lyginamosios analizės. Net tada, kai esi įsimylėjęs, tau reikia miegoti su kita tik tam, kad patikrintum, įrodytum sau savo jausmus. Matai kitą merginą - ir suvoki, kiek ji "ne ta", - ir grįžti vėl pas tą, kurios neįstengi pamiršti.


Norite pasakyti, kad protinga moteris neturėtų reikalauti ištikimybės?

Būtent: abu laisvi. Ir vyras laisvas, ir moteris. Bet jeigu tu ką nors darai, turi tai daryti labai labai atsargiai, kad neįskaudintum kito. Jeigu moteris nuolat pavyduliauja savo vyro, seka jį, skaito jo žinutes, tikrina kišenes, - tai neseksualu. Pavydas - nieko "kieto", tai pigu, kvaila. Jeigu mergina pavyduliauja vyriškiui, jis tuojau pat pradeda ją išdavinėti, nes ji pati davė jam tokią mintį.


Bet, tarkime, sužinote, kad jus išdavė mergina. Juk skaudu.


Taip. Bet jeigu bijai skausmo, - neįsimylėk. Meilė skaudina, ir būtent todėl ji man patinka, aš mazochistas. Manau, meilė tuo ir nuostabi, kad sukelia kančią. Man nereikia jausmo be kančių, man nuobodu. Šiaip ar taip, žinau, jog pavydas gali nužudyti, todėl niekada nepavyduliauju - pernelyg skausminga. Man labiau patinka nedidelė skausmo dozė, pavyzdžiui, dievinu mylimos moters ilgesį. Nekantriai laukiu kitos savaitės, kai ją pamatysiu. Bet neskambinėju kas naktį įsitikinti, kad ji užmigo viena.

Manote, jūsų dukrai bus lengva išmokti tokių žaidimo taisyklių?

Jai pavyksta. Būdama dešimtmetė ji jau susitikinėja su berniuku. Sakau jai: mėgaukis tuo, kad esi vaikas, neskubėk greitai užaugti. Ir dar stengiuosi jai paaiškinti bendravimo su vyrais taisykles. Tarkim, į skundą, kad jis nepadarė kažko - nepaskambino, sakau: "Priversk jį laukti."

Beje, tai geras patarimas ir suaugusioms moterims. Priverskite juos laukti! Neateikite į vakarėlį, į pasimatymą, jeigu jis nori jus pabučiuoti arba pavaišinti vakariene, - nesutikite iš karto. Jeigu, žinoma, norite, kad jus įsimylėtų. Ir nemiegokite anksčiau negu po penkių savaičių po pirmojo pasimatymo. Jeigu pasimylėsite jau pirmąją naktį, viskas gali būti nuostabu, bet nėra garantijos, kad kitą dieną jis jums paskambins. Jei norite, kad santykiai būtų ilgalaikiai, palaukite 5 savaites, - ir kai pagaliau pasimylėsite, tai bus nuostabu.


Niekas pasaulyje nelauks penkių savaičių! Jūs lauktumėt?

Žinoma. Sakiau gi jums, aš mazochistas. Man patinka užkariauti moterį, elgtis kaip tikram kavalieriui. Galbūt jūs buvote teisi sakydama, kad seksas jau ne taip svarbus. Nes tai, ko aš ieškau, - ne seksas, tai meilė. Ji pats pavojingiausias narkotikas, kurį esu gyvenime išbandęs. Jeigu nesu įsimylėjęs, aš liūdnas. Kai įsimylėjęs, jaučiuosi galingiausias žmogus žemėje.


Tikriausiai dėl to, kad jūs prancūzas.

Galbūt. Prancūzijoje šilta, ir žmonės turi laiko galvoti ir kalbėti apie meilę.

Man regis, kalbėti - tai jau pusė darbo...

Būtent. Prancūzijoje, kaip ir apskritai Europoje, žmonės jau beveik nebesako viens kitam "Aš tave myliu", bijo. Jie vartoja eufemizmus* "Tu man patinki", "Man su tavim labai gera", nes bijo atrodyti juokingi arba neišgirsti to paties, arba tapti priklausomi.

Tai siaubinga.

Taip, siaubinga... Atsimenate, Stendalio romane "Parmos vienuolynas" grafas Moska sako: "Jeigu tarp vyro ir moters bus ištartas žodis "meilė", aš žuvęs." Nes jis pats myli tą moterį. Ši frazė reiškia, kad jeigu tu ištari tą žodį garsiai, tai tampa tiesa - kai kas įvyksta, negrįžtamai pakinta tarp jūsų, ir jau negali pasukti atgal. O jūs ką renkatės: mylėti ar būti mylimai?

Pirmą.

Mūsų laikmečio problema ta, kad visi žmonės renkasi antrą. Ir tai normalu. Aš rašau savo knygas taip pat dėl antrosios priežasties. Bet globaliai kiekvienas žmogus turi nuspręsti dėl savęs: ar jis nori mylėti pats, ar jam reikia kito meilės. Ir aš renkuosi pirmą. Nes tai mane keičia.

Šaltinis: Glamour.com


* Eufemizmas (gr. euphēmismos – švelnesnis pasakymas) – žodis ar žodžių grupė, etikos sumetimais vartojami vietoj nemalonios, nepadorios ar intymios prasmės žodžių.

Parengė Vilma Skiotienė

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder