Su Aleksandru Rybaku dainuosianti lietuvė Valerija: "Aš įsimylėjusi šį vaikiną!"
- Valerija, kaip jauteisi sužinojusi, kad tau teko garbė dainuoti su Eurovizijos nugalėtoju Aleksandru Rybaku?
- Jaučiausi nerealiai, net nemoku to jausmo apsakyti. Iš pradžių išvis net nepatikėjau. Maniau, kad čia tik pokštas, kad mane mausto. Džiugią naujieną man pranešė "Lietuvos balso" vokalo mokytoja Rosita Čivilytė. Tuomet pradėjau šokinėti iš laimės. Jaučiausi atsidūrusi tarp realybės ir kosmoso, be perstojo pradėjau kartoti: "O Dieve, o Dieve, o Dieve! Rimtai? Nejuokaujat? Rimtai?"
Paskui visą dieną skraidžiau padebesiais, buvau labai laiminga. Vis dėlto galiausiai supratau, kad ne veltui tiek ilgai dirbau ir kovojau už savo svajones. Buvo daug sunkių akimirkų, kartais norėjosi tiesiog pasiduoti ir viską mesti. Tikrai ne visada man viskas sekėsi, manasis kelias nėra rožėmis klotas. Dažnai man trūko palaikymo, turėjau labai didelių nuopuolių... O šis "Lietuvos balso" įvertinimas yra tik įrodymas, kad norėdamas viską gali. Tereikia darbo, ryžto ir siekti savo tikslo.
- Kaip jautiesi dabar, kai po lemtingos žinios paskelbimo jau praėjo šiek tiek laiko?
- Iki šiol negaliu patikėti, kad aš su Aleksandru ne tik dainuosiu tame pačiame renginyje, bet ir toje pačioje scenoje – ir dar duetu! Net neįsivaizduoju, kaip reikės elgtis... Labai bijau ir nekantriai laukiu repeticijų. Kaip nerealu! Kiekvieną dieną, kai tik suprastėja nuotaika ar pristinga motyvacijos ką nors dirbti, prisimenu, kad jau per Velykas dainuosiu su Aleksandru Rybaku. Jaučiuosi tarsi kosmose. Juk man tik septyniolika, o sulaukiau progos padainuoti drauge su tokiu talentingu žmogum!
- Kaip vertini Aleksandrą Rybaką? Gal jau seniai esi jo gerbėja?
- Aleksandras yra unikalus atlikėjas, turintis savo identitetą ir... tobulas akis! Jo akys yra nežemiškos. Nesuprantu, iš kur atsiranda tokių charizmatiškų žmonių. Be to, labai žaviuosi, kad A. Rybakas yra smuiko virtuozas. Nuo pat mažens jaučiu silpnybę smuikininkams. Matyt, dėl to, kad visada įvairiuose meistriškumo kursuose, konkursuose būdavo daugiausia grojančių mergaičių, todėl mes visos alpdavome dėl kokio nors vieno berniuko. Ši silpnybė išliko iki šiol!
Man patinka Aleksandro balso tembras, savita maniera bei jo itin aukšto lygio artistiškumas. Žaviuosi jo šiltu bendravimu su žiūrovais. Aleksandras sugeba valdyti auditoriją. Jis tikras profesionalas.
Tikiuosi iš šio atlikėjo labai daug sužinoti ir išmokti. Jau seniai buvau ir iki šiol esu jo gerbėja! Kai Aleksandras laimėjo Euroviziją, man tebuvo trylika metų. Žinoma, aš, kaip ir visos bendraamžės, dėl jo alpau, net turėjau ant sienos pasikabinusi plakatą. Ir dabar galiu drąsiai sakyti: "Aš įsimylėjusi šį vaikiną!"
- Kaip ruošiesi savo svarbiausiam gyvenimo pasirodymui?
- Stengiuosi sugrįžti į realybę ir suvokti, kad visa esmė yra muzika. Kai atitenka tokia garbė, labai lengva paslysti ir pradėti gyventi vien tuo faktu, kad dainuosi su garsenybe. Todėl pastaruoju metu uoliai dirbu. Tiesą pasakius, repetuoju ir dienomis, ir naktimis. Labai nenoriu nuvilti žmonių, kurie manimi tiki. Viliuosi visiems įrodyti, kad dalyvaudama "Lietuvos balse" sparčiai tobulėju.
O dėl staigmenos... Nežinia. Galbūt ne tik uždainuosime duetu, bet ir užgrosime?
- Kaip manai, kodėl būtent tau nusišypsojo laimė uždainuoti kartu su Aleksandru?
- Nežinau. Tiesiog toks gyvenimas. Šįsyk man šioje loterijoje pasisekė ir esu beprotiškai laiminga. Labai nenoriu svarstyti kodėl… Tiesiog kiek galėdama džiaugiuosi šia akimirka. Scenoje stengsiuosi iš paskutiniųjų. Tik vieno labai bijau – kad man pakirs kojas ir stovėsiu kaip pabučiuota. Jei atvirai, tikrai žiauriai bijau. Dainuoti su Aleksandru yra ne tik garbė, bet ir labai didžiulė atsakomybė. Tačiau aš vadovaujuosi tokia taisykle: "Kartais reikia palipti laiptukais žemyn, kad galėtum įsibėgėt ir šokti į viršų."
Rašyti komentarą