Stato tiltus tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų

Klaipėdoje jau beveik metus veikia graži iniciatyva "Silent Coffee" (liet. "Tylioji kava"). Apie šią gražią ir prasmingą idėją "Vakarų ekspresui" papasakojo jos iniciatorė anglų kalbos mokytoja Šarūnė Tilvikaitė ir bendraautorės: Klaipėdos kurčiųjų jaunimo organizacijos pirmininkė Nina Šamakova ir tos pačios organizacijos tarybos narė Viktorija Ivanauskaitė.

Sunkiausia rasti darbą

Nina negirdi nuo pat gimimo. Nors turi specialų klausos aparatą, suprasti žmogaus tariamų žodžių negali, šiek tiek girdi tik bendrą triukšmą. Nors tai jai netrukdo susirasti draugų, mergina neslėpė kasdieniame gyvenime vis dar jaučianti diskriminacijos apraiškas.

Nina maloniai prisimena Islandiją, kurioje jai yra tekę pabuvoti. Būdama šioje šalyje iš pradžių ji net stebėjosi, kad net ir su degalinėse dirbančiais darbuotojais galima bendrauti gestų kalba.

"Islandijoje gestų kalba gana brangus dalykas. Valstybė investuoja ir rūpinasi, kad pardavėjai bent jau mokėtų gestų kalbos alfabetą. Be to, jaučiama pagarba. Gali bendrauti tarsi lygus su lygiu. Juk iš tiesų visi mes esame žmonės", - gestais pasakojo Nina, o Viktorija išvertė jos žodžius.

Tad po viešnagės Islandijoje į Lietuvą mergina grįžo kur kas drąsesnė, nebevengė gestais ar mimika "užkalbinti" girdinčiuosius ir pastebėjo, kad Lietuvoje situacija taip pat gerėja. Girdintieji nebeatstumia kurčiųjų, barjerai pamažu griūva.

2013 metais ji pradėjo mokyti girdinčiuosius gestų kalbos. Tai jai padėjo ir pačiai išlaisvėti, atsikratyti kompleksų.

"Dabar jau suprantu girdinčiųjų kultūrą, elgesį", džiaugėsi mergina.

"TYLIOSIOS KAVOS" sueigos vyksta kartą per mėnesį.

Nina skaičiuoja, kad uostamiestyje gyvena per 350 kurčiųjų. Jos žiniomis, jaunimo nėra daug, nes daugelis jų išvažiuoja gyventi į sostinę, kur didesnė kurčiųjų bendruomenė.

Integruotis į bendruomenę yra viena, bet norisi ir save realizuoti, dirbti. Nina atvira - kurtiesiems susirasti darbą - sunkiai įgyvendinama užduotis.

"Daugelis viršininkų nenori priimti. Jų atsakymas paprastas - o kaip aš su tavimi bendrausiu? Kai bandau įrodinėti, kad įmanoma bendrauti ir raštu, daugelis tik purto galvą, esą neturi laiko taip bendrauti. Tad dažniausiai kurtieji dirba specializuotose socialinėse įmonėse", - atvirai pasakojo Nina.

Vis dar egzotika

Deja, Lietuvoje retas girdintysis moka gestų kalbą arba bent jau žino jos pradmenis. Tačiau iniciatyvi klaipėdietė Š. Tilvikaitė siekia bent šiek tiek sušvelninti šią situaciją. Anglų kalbos mokytoja ne tik pati mokosi gestų kalbos, bet ir stengiasi, kad kuo daugiau klaipėdiečių su ja susipažintų.

Iniciatyvi mergina pasakojo, kad gestų kalba jai yra tarsi dar viena išmokta kalba.

"Man kalbos yra labai įdomios. O gestų kalba yra kitokia. Ypač Lietuvoje ši kalba dar atrodo labai egzotiška, nes daugelis jos nesupranta, ji nėra pasiekiama masėms, kaip, pavyzdžiui, Amerikoje. Šioje šalyje net universitetuose galima pasirinkti paskaitas ir studijuoti gestų kalbą kaip bet kokią kitą papildomą kalbą", - pradėjo pasakoti Šarūnė.

Mergina atvira, gestų kalba jai tarsi padėjo išlaisvinti tą vidinę aktorę, kuri iki tol niekada neatsikleidė.

EMOCIJOS. "Bendraudamas gestų kalba negali būti šaltas, uždaras žmogus be jokių emocijų. Man be galo gražu stebėti, kaip kurtieji bendrauja tarpusavyje", - sakė Šarūnė Tilvikaitė. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

"Gestų kalba mane tarsi įgalina panaudoti savo aktorinius gebėjimus ir išlaisvina, nes gestų kalbai reikia daug emocijų. Bendraudamas gestų kalba negali būti šaltas, uždaras žmogus be jokių emocijų. Daugelis ir į mūsų organizuojamus renginius ateinančių girdinčiųjų prisipažįsta anksčiau nesuprasdavę, kodėl kurtieji naudoja tiek daug mimikos. Esą anksčiau juos tai net gąsdindavo. Bet pakanka vieno apsilankymo mūsų renginiuose ir supranti, kad mimika gestų kalboje yra labai svarbi, nes tas pats rankų gestas gali turėti kelias reikšmes, daug kas priklauso nuo mimikos. Man dabar be galo gražu žiūrėti, kaip kurtieji bendrauja vienas su kitu", - susižavėjusi gestų kalba pasakojo Šarūnė.

Ji su Nina ir susipažino, kai nusprendusi pasimokyti gestų kalbos, Šarūnė ieškojo mokytojos.

"Taip prasidėjo mūsų draugystė. Mokiausi pusę metų. Kai pabaigiau kursus, reikėjo kur nors įgyti praktikos, nes gaila, jei įgūdžiai pradings. Tai taip pat buvo viena iš priežasčių rengti "Tyliosios kavos" sueigas. Ar dabar jau galiu puikiai susikalbėti su kurčiaisiais? Žinoma, praktikos man vis dar trūksta, gal ne visus gestus dar žinau, bet mintį dažniausiai suprantu. Kaip ir mokantis bet kurios kitos kalbos, reikia daug praktikos", - pasakojo Šarūnė.

Domisi įvairaus amžiaus

Klaipėdoje vykstantys "Tyliosios kavos" susitikimai vadinami angliškai "Silent Coffee". Šarūnė paaiškino, kad toks pavadinimas pasirinktas dėl to, kad ši idėja buvo transformuota iš Amerikoje vykstančių panašaus pobūdžio renginių "Silent dinners".

"Kai studijavau LCC tarptautiniame universitete, mano viena dėstytoja, kuri domisi amerikiečių gestų kalba, papasakojo man apie Amerikoje esančią tradiciją - "Silent dinners" (tylioji vakarienė). Jos metu amerikiečių gestų kalbos kursų dalyviai susitinka kartu su kitais kurčiaisiais prie vakarienės stalo ir bendrauja gestų kalba. Norėjau skleisti meilę gestų kalbai, tad ir pasiūliau idėją Klaipėdoje organizuoti tyliosios kavos susitikimus. Juk mes, lietuviai, labai mėgstame kavą, tad pakviesti puodelio kavos žymiai lengviau, nei pakviesti vakarienės. Manau kiekvienas gali skirti 2 eurus nusipirkti kavai, o prie kavos puodelio mezgasi įdomūs ir malonūs pokalbiai", - pasakojo Šarūnė.

Renginys vyksta jau beveik visus metus. Pirmasis susitikimas vyko 2018-ųjų rugsėjį. Tradiciškai visi norintieji susitinka vieną kartą per mėnesį kavinėje ir gurkšnodami kavą ar arbatą mokosi gestų kalbos pagrindų. Renginį visada vainikuoja bendra daina, kurią susirinkusieji išmoksta atlikti gestų kalba.

Pasak susitikimus organizuojančių merginų, paprastai šiuose renginiuose susirenka kelios dešimtys įvairaus amžiaus klaipėdiečių. Gestų kalbos pagrindų dažniausiai juos moko kurtieji.

"Iš kur klaipėdiečiai sužino apie šią iniciatyvą? Dažniausiai iš socialinių tinklų, arba informacija perduodama iš lūpų į lūpas", - sakė organizatorės.

DAINUOJA. Kiekvieną susitikimą vainikuoja naujai išmokta daina, kuri dainuojama ne balsu, o pasitelkiant gestų kalbą. Asmeninio albumo nuotr.

Šarūnė vylėsi, kad tokie renginiai padeda mažinti diskriminaciją ir stato tiltus tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų.

"Pagrindinis tikslas - integracija. Mes tarsi kalbame ta pačia lietuvių kalba, bet ne visada galime susikalbėti. Kurtieji norėtų bendrauti, bet nemokėdami gestų kalbos girdintieji dažnai jų nesupranta, baiminasi, nežino, kaip reikia reaguoti. Iš tiesų labai daug ką galima suprasti net ir nemokant gestų kalbos, tiesiog iš kurčiojo emocijų. Smagu, kad "Tyliosios kavos" susitikimuose dažniausiai girdinčiųjų būna daug daugiau nei kurčiųjų. Daugelis iš pradžių ateina iš smalsumo. Smagu, kad ne vienas vis grįžta.

Iš tiesų šiuose susitikimuose žmonės patiria labai daug gerų emocijų. Kai grupelėse išmokstame vieną dainą dainuoti gestų kalba ir renginio pabaigoje visi kartu "uždainuojame", juntama vienybė. Daugeliui būna net sunku patikėti, kad taip gana greitai perprato ir išmoko, kaip dainuoja kurtieji", - džiaugėsi Šarūnė.

"Daugelis girdinčiųjų džiaugiasi šia Šarūnės idėja, nes tai yra proga kitomis akimis pažvelgti į kurčiuosius", - antrino Nina.

Merginos džiaugėsi, kad dažnai nutinka ir taip, kad su kurčiaisiais susipažinę girdintieji ir toliau bendrauja, tęsia gestų kalbos mokymąsi.

"Tylioji kava" kol kas vyksta tik Klaipėdoje. Beje, šio renginio organizatorės yra laimėjusius Europos solidarumo korpuso projektą "Pažink kurčiųjų kultūros grožį", tad viliasi, kad ši graži tradicija dar gyvuos ilgai, galbūt ateityje plėsis ir į kitus miestus.

"Tai nėra negalia"

Nors visuomenėje traktuojama, kad kurtumas yra negalia, pabendravusieji su kurčiaisiais greitai pakeičia savo nuomonę.

"Kurčiasis man nėra neįgalus žmogus. Aš visada sakau - jei turi rankas, kojas ir galvą ant pečių - viską gali, net ir susirasti darbą. Juk ir girdintieji turi kovoti už save. Kad rastų savo vietą po saule, turi mokytis, įrodyti, kad moka ir gali", - svarstė Ninai vertėjaujanti Viktorija.

Jokių klausos sutrikimų neturinti Viktorija pasakojo, kad su Nina susipažino socialiniuose tinkluose.

"Susirašinėjome feisbuke ir, kai Nina man parašė, kad yra kurčia, neslėpsiu, iš pradžių sutrikau, o paskui pagalvojau, o kodėl gi ne. Tad gestų kalbos pagrindus išmokau kone per mėnesį. Mokiausi kasdien po dvi tris valandas. Po trijų mėnesių bendravau jau laisviau. Tiesa buvo iššūkių, kai Nina mane nusivežė savanoriauti į kurčiųjų šventes. Įsivaizduokite, paliko vieną pačią tarp kelių šimtų kurčiųjų. Tarp jų ne tik lietuviai, bet ir estai, latviai, o jų gestų kalba skiriasi... Bet nieko, išsikapsčiau", - pirmuosius išgyvenimus prisiminė Viktorija.

Mergina džiaugėsi, kad jau penkerius metus gali suvokti kurčiųjų pasaulį.

"Bet gestų vertėja nenoriu dirbti. Esu asmeninė Ninos vertėja ir man to gana", - šypsojosi Viktorija.

Rekomenduoja mokyti vaikus

"Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi", - sako liaudies išmintis. Merginos vieningai tai patvirtina. Pasak jų, kai girdintieji išmoksta gestų kalbos, ji jiems gali praversti ne tik bendraujant su kurčiaisiais.

"Šie gebėjimai gali pasitarnauti nardant po vandeniu, arba susikalbėti skirtinguose automobiliuose sėdintiems vairuotojams, galų gale - perduoti reikiamą informaciją iš penkto daugiabučio aukšto kieme esantiems artimiesiems, ar suprasti vienam kitą triukšmingame koncerte", - vardijo Nina.

Šarūnė antrino, kad gestų kalba gali praversti bendraujant su kūdikiais. Pasak jos, Amerikoje įprasta vaikus mokyti gestų kalbos.

"Kiekvienas prabyla skirtingai. Vieni vaikai pradeda kalbėti anksčiau, kiti vėliau. Tad kol dar yra "ba ba ba" ar "gu gu gu" laikotarpis, pravartu vaikus išmokyti gestų kalbos, nes tai labai palengvintų bendravimą. Vaikas dar negali pasakyti, ko nori, bet gali parodyti. To galima vaikus lengvai išmokyti pasitelkiant gestų kalbos žinias.

Gestų kalba yra vaizdinė, tad nuo mažų dienų lavinant šiuos gebėjimus dar labiau stipriname tą smegenų pusrutulį, kuris yra atsakingas už mūsų kūrybiškumą. Tam tikru laiko tarpsniu kurtieji būna daug labiau pažengę nei girdintieji. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad, pavyzdžiui, pusantrų metukų vaikas dar nelabai gali pasakyti, kokie yra jo poreikiai, o tokio pat amžiaus vaikas, kuris buvo mokytas gestų kalbos, geba parodyti net 100 gestų. Tad skatinčiau mamas mokyti vaikus gestų kalbos, nes tam nereikia didelės išminties, magistro ar daktaro laipsnių. Jau nekalbu apie gestų kalbos naudą įvairių sutrikimų turintiems vaikams", - pasakojo Šarūnė.

Mergina viliasi, kad vieną dieną ir mokyklose moksleiviai bus mokomi gestų kalbos.

Informacija

Artimiausias "Tyliosios kavos" susiėjimas vyks liepos 27 d. 14 val. H. Manto g. 18.