Stasys Povilaitis: Man sekėsi su žmonėmis

Paslapties nėra

Ar bandė savęs dainininkas klausti, kur glūdi jo populiarumo paslaptis?

„Bandžiau, tačiau atsakymo neradau, - juokėsi scenos meistras. - Neturiu jokio recepto, kur sėkmės paslaptis. O karjeros pradžioje ką aš galėjau galvoti, būdamas 16 metų? Mintys buvo labai konkrečios ir vienadienės - kad kuo gražiau sudainuočiau, kad muzika gražiai skambėtų. Į tolimą perspektyvą nebuvo jokių žvilgsnių.”

Scenos žvaigždė džiaugėsi, kad savo gyvenimo kelyje sutiko daug puikių muzikantų, ansamblių, grupių, muzikos specialistų, kurie rūpinosi repertuaru ir apskritai muzikos politika.

„Man sekėsi sutikti puikių žmonių, iš kurių galėjau labai daug ko išmokti. 50 metų scenoje - tikrai nemažai, smagu, kad būdamas tiek metų scenoje, turiu ir žiūrovų, ir gerbėjų”, - sakė S.Povilaitis. Jis akcentavo, kad jam, kaip ir daugeliui lietuvių tuo metu, dainos melodingumas ir prasmė buvo svarbiausi dalykai.

Paklaustas, ką patartų mūsų jaunosioms žvaigždutėms, scenos legenda nusišypsojo, sakė, patarimų visiems nepridalysi.

„Jaunimas ne visada linkęs mokytis iš kitų, dažnai mano, kad atrado ką nors nepaprasto - nors šiaip viskas juk kartojasi”, - kalbėjo maestro.

Ne įvaizdis svarbiausia

S.Povilaitis teigė, jog karjeros pradžioje svarbiausia buvo dainos kokybė, o ne įvaizdis.

„Įvaizdis nebūdavo jokiu būdu sureikšminamas. Tai buvo dalykas, apie kurį mes nekalbėjome.

Svarbiausia buvo gerai, švariai, muzikaliai padainuoti; aranžuotė svarbi, kad daina būtų nusisekusi. Savo įvaizdžiu rūpinausi pats, kaip įsivaizdavau, taip ir atrodžiau”, - tikino dainininkas.

Beje, maestro gerbėjų laukia puiki žinia: jau kovo mėnesį prasidės S.Povilaičio 50-mečio scenoje koncertai po didžiuosius Lietuvos miestus. Pirmasis jų vyks Klaipėdoje, dainininkas aplankys ir Šiaulius, Vilnių, Kauną, Panevėžį.

DOSJĖ

GIMĖ 1947 m. sausio 15 d. Kaune

VEIKLA

1965 m. Vilniuje studijavo žurnalistiką, ten buvo pastebėtas kompozitoriaus Miko Vaitkevičiaus, kuris ir pakvietė dainuoti ansamblyje „Ritmas”.

1970 m. tapo Nacionalinės filharmonijos ansamblio „Nemuno žiburiai” solistu. Būtent dainuodamas šiame ansamblyje apvažiavo visą Sovietų Sąjungą. Kai iširo šis ansamblis, dainininkas prisidėjo prie kito - „Nerijos”. Būtent šiame karjeros etape dainininkas sulaukė neįtikėtino populiarumo.

APDOVANOJIMAI

1967 m. tapo Baltijos šalių konkurso „Liepojos gintaras” laureatu

1968 m. apdovanotas diplomu konkurse „Vilniaus bokštai”

1970 m. pelnė laureato vardą konkurse „Lenkų daina”

1991 m. apdovanotas Antano Šabaniausko premija

1993 m. apdovanotas Naujosios komunikacijos mokyklos „Gintarinės palmės” premija už nacijos formavimą

1997 m. už nuopelnus muzikai pagerbtas „Bravo” premija

Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu