Stasys Povilaitis: "Būdamas televizijos vadovu, būčiau sąžiningesnis"

Deja, televizijoje mane erzina pernelyg didelis įvairių pokalbių šou skaičius. Ir matyti, kad nelabai jau yra norinčių tose laidose dalyvauti. Dabar ten matau tuos pačius veidus, kuriems, matyt, patinka ten sėdėti. Ir tose laidose svarstomos ne aktualios problemos, o koks eilinis skandalėlis. Nutinka kokia smulkmena, o tada visos pokalbių laidos tą patį per tą patį narplioja. Bet ką ten narplioti? Čia kaip liga. Visiems reikia apsvarstyti tą patį. Tai jau tokių laidų nebežiūriu. Nors negali sakyti, kad visos tos pokalbių laidos pakyrėjo. Yra ir dalykų, kuriuos galima pažiūrėti. Vertingų laidų gali per „LRT Kultūrą“ susirasti. O kokių rimtesnių laidų gali norėti iš komercinių televizijų?

Informacija yra arba objektyvi, arba tendencinga. Galų gale justi, kada televizijoje informacija pateikiama objektyviai ir kada ne visai. Galų gale yra keletas kanalų ir galima palyginti, kur yra daugiausia objektyvumo. Svarbiausias klausimas, ar reikėjo vieną ar kitą žinią pranešti. Jeigu koks žinomas žmogus į stulpą įvažiavo, tai televizija rodo, perrodo. Na, įvažiavo, tai įvažiavo. Pranešė ir užtenka. Tai ne... Rodo šimtą kartų. Ir pakartoja, primena, kad tais metais įvyko taip, o dabar yra taip. O dar komercinės televizijos tokius sensacingus anonsus sukuria. Oi, sužinosite, tik per mūsų televiziją. Nieko ten per jų tą televiziją naujo nesužinai. Tas pats. Tik anonsuoja, intriguoja žiūrovus. Na ir ką? Ir tie žmogeliai, kurie gyvena atokiau nuo tų vietų, kur galima turėti daugiakanalę televiziją, ir žiūri, valgo tą, ką jiems duoda.

Televizija prisideda prie tam tikrų vertybių arba antivertybių suformavimo. Dabar labai ryškus agresyvumo, jaunystės, grožio kultas. Dieve, lyg daugiau gyvenime nieko nebūtų. Rodo, kaip kažkas krūtinę pasididino. Tokie pavyzdžiai formuoja tam tikras jaunimo pažiūras. Televizija formuoja ir menines vertybes. Pavyzdžiui, LRT laidą „Auksinis balsas“ tikrai įdomu žiūrėti. Ten puikus orkestras, geri, profesionalūs atlikėjai. Ne visoms televizijoms išeina panašūs dalykai. Dažnai surenka dalyvius iš gatvės. Daro atrankas, kad galėtų pasijuokti. „Kaifuoja“ tauta, kad tas toks, o kitas anoks. Paskui kažką neblogo atrenka. Bet ta komercinių televizijų pompastika ir agresyvus neretai prasto skonio brukimas man yra nepriimtinas.

Kalbant apie muzikinius kanalus reikia turėti galvoje, kad esame maža šalis ir turime mažą rinką, o be to, ką nors ypač gero retai kada galima sukurti. Aš nemanau, kad Lietuvai reikalingas vienas muzikinis kanalas. Užtenka, man regis, tos muzikos. Jos nėra mažai. O muzikiniame kanale „Liuks“, aišku, viskas yra matyta, nufilmuota, parodyta ir kartojama. Bet yra ir žmonių, kurie auga, bręsta ir net nežino, kas ten buvo prieš kokį aštuonetą ar dešimtį metų. Kanalas „Liuks“ yra muzikinė informacija, beveik dokumentika: jis parodo, kas įvyko, supažindina su įvairiais muzikiniais vyksmais Lietuvoje, parodo, kokiomis priemonėmis tai buvo filmuota, koks buvo režisierių ir operatorių darbas. Tai turi ir tam tikrą prasmę.

Gaila, kad televizijoje yra tiek daug neigiamos informacijos. Teigiamų pavyzdžių gali pamatyti tik kai vyksta metų žmogaus rinkimai ar kokiose specifinėse laidelėse. Trūksta laidų, (nors dabar kelios pasirodė), kur rodomi verslūs žmonės ar tokie, kur kaime ką originalaus pasistato. Tokių laidų yra, bet jų norėtųsi daugiau. Žmonės linkę lygiuotis į teigiamus pavyzdžius. Būtų naudinga gauti ir daugiau informacijos apie statybas, žvejybą, medžiotojus, žemės ūkį. Tokių laidų stokojama. Tai tik epizodėliai arba tos laidos nukištos į pakampį, rodomos labai anksti ryte ar vėlai vakare. O jei kas nors nagą nulaužė kam, tai, Dieve tu mano, pilna visur...

Televizijos vadovams reikia pasiaukojimo. Reitingai visagaliai, dėl jų kovojama. Tuo pačiu metu rodo tas panašias laidas ir daro tai ne dėl to, kad jų laida būtų geresnė, bet kad galbūt atitrauktų iš kitos laidos tam tikrą dalį žiūrovų. Kiek jau apie tai kalbėta, kiek iš to tyčiotasi ir vis tiek niekas nesikeičia. Televizijos neranda būdų, kaip garbingai konkuruoti. Mažiau galvojama, kad kanalas būtų geras. Svarbiausia, kad nebūtų geriau pas kitus, o kad pas mus būtų geriau, nemąstoma...

Aišku, aš asmeniškai negaliu atsiriboti nuo dalyvavimo televizijoje, kartais reikia kitoje laidelėje padalyvauti, norint kokią žinią pranešti visuomenei. Bet apskritai manau, kad televizija turėtų atlikti ne tik pramoginę funkciją. Gal nuostatose ir užsimenama, kad televizija turėtų šviesti, auklėti, teikti informaciją, o tik tada pramogas. Bet iš tiesų taip nėra. Manau, svarbiausia, kad televizijos vadovas turėtų daugiau lankstumo, sąžiningumo ir daugiau galvotų apie visuomenę ne kaip apie vartotoją, o kaip apie draugą, žiūrovą. Manau, vartotojiška pozicija nėra teisinga.