Šarūnas Marčiulionis: dabar mes visur opozicijoje

Įdomūs tik savi

- 2013-aisiais krepšinyje netrūko įvykių nei aikštelėse, nei už jų ribų. Kaip jūs vertinate šiuos metus? - „Sporto žmonės“ paklausė Š.Marčiulionio.

- Buvo labai gražus 20-mečių pasirodymas Europos čempionate. Nuvylė 16-mečiai ir 17-mečiai. Tačiau dabar yra užsidegusių jaunų trenerių grupė, todėl manau, kad bus bandoma taisyti padėtį. Norėtųsi, kad kuo mažiau to jaunimo prapultų ir kuo daugiau nueitų iki vyrų rinktinės. Aš siūlau, kad būtų sudaryta antroji rinktinė. Jaunimas turi žaisti, žaisti ir žaisti. Ypač tai aktualu gynėjų pozicijoje, kur klubuose dominuoja užsieniečiai. Reikia, kad mūsų Eurolygos klubuose žaistų kuo daugiau lietuvių. Kalbant apie olimpiadą, labai girtis nėra kuo, bet manau, kad kartų kaita vyrų rinktinėje jau prasidėjo. Reikia padėkoti Šarūnui Jasikevičiui už du metimus atrankos turnyre Venesueloje, rungtynėse su Puerto Riku. Kitu atveju Londono galėjome visiškai nematyti. Reikia eiti į priekį ir daryti išvadas.

- Kokią vietą Lietuvos krepšinis dabar užima pasauliniame kontekste? Vis dar esame tarp pačių stipriausių ar jau tik tarp šiek tiek mažiau stiprių, tokių šalių kaip Kroatija ar Slovėnija?

- Sunku dabar vertinti. Viskas vyksta ciklais. Daug kas priklausys nuo to, kaip pavyks pasirodyti Europos čempionate. Tada matysime, kur mes esame. Tačiau manau, kad turime visas galimybes išsilaikyti bent jau Europos penketuke.

- Sirgalių lūkesčiai Lietuvoje visada yra milžiniški. Tai skatina pasitempti ar, atvirkščiai, kartais atlieka ir negatyvų vaidmenį?

- Taip, kartais tas šurmulys ir įtampa užkrauna pernelyg didelę atsakomybę, ypač jauniems žaidėjams. Ta atsakomybė kartais turi ne visai sportinį prieskonį. Reikalaujama tik pergalės ir mes daugiau nieko nežinome. Tai būtų šioks toks akmenukas į žiūrovų daržą. Jei mes mylime krepšinį, žiūrėkime ir kitų šalių krepšinį. Pernai per Lietuvoje vykusį Europos čempionatą prancūzai ar ispanai mums buvo neįdomūs. Esame įdomūs tik patys sau. Tačiau futbolą juk lietuviai žiūri visą - ir Europos čempionatą, ir britų lygą. Savo sporto bare matau, kad futbolas yra populiaresnis nei krepšinis. Linkiu truputį plačiau žiūrėti į krepšinį. Jei kurios nors komandos šiemet žaidžia prasčiau ar jų sudėtis silpnesnė, nereikia atsukti joms nugaros.

Geriausias pasirinkimas

- Turbūt galima teigti, kad Lietuvos krepšinyje pastaruoju metu trūko vienybės. Galbūt padėtis pasitaisė, kai federacijos prezidentu tapo Arvydas Sabonis?

- Dialogas yra. Mes su Arvydu esame kartu kai kuriuose projektuose, yra sveika konkurencija mūsų krepšinio akademijose. Manau, kad reikalai turėtų pasitaisyti.

- Kaip vertinate Jono Kazlausko sugrįžimą į vyrų rinktinės vyriausiojo trenerio postą, ar tai buvo geriausias iš visų įmanomų variantų?

- Mano nuomone, šiuo laikotarpiu jis yra tas, kuris gali geriausiai viską suklijuoti. J.Kazlauskas yra gerbiamas žaidėjų. Be to, jis dabar turi pakankamai laiko. Manau, kad jo dėka kritimas bus truputį minkštesnis. J.Kazlauskas bus geras amortizatorius.

- Tačiau kritimas yra neišvengiamas?

- Yra tokia tendencija. Pastaruosius kelerius metus pradėjome šaudyti truputį pro šalį, bet tai ištaisoma. Jei bus surastos vietos Jonui Valančiūnui ir Donatui Motiejūnui... Dabar labai svarbus dalykas yra jaunų žaidėjų integravimas. Iš kiekvieno individualiai reikia išsireikalauti maksimumą.

Sumaištis Europoje

- Dar vienas svarbus metų įvykis buvo FIBA reformos, sprendimas Europos čempionatus rengti kas ketverius metus ir juose nevykdyti atrankos į olimpines žaidynes. Ar tai yra smūgis Europos krepšiniui?

- Šį smūgį mes patys prisišaukėme 2010 m., tai - ne paslaptis. Tai yra atsakas, priminimas, kas yra tėvelis ir viskam vadovauja. Be abejo, labai negerai, kad Europos čempionatų bus mažiau, tai - didžiulis nuostolis. Kažkuo reikės užpildyti šią spragą. „FIBA Europe“ organizacijai tai bus geras galvosūkis. Jau dabar, galima sakyti, dirbama dvi savaites per dvejus metus. Po reformos bus dirbama dvi savaites per ketverius metus (juokiasi). Organizacijoje reikia reformų, idėjų. Krepšinis yra sustojęs tobulėjimo prasme. Gal reikalus kažkiek pajudins krepšinio „trys prieš tris“ plėtojimas, bet apskritai reikėtų rimtesnių, globaliau mąstančių žmonių.

- Tačiau ar dabar įmanoma sulaukti tobulėjimo ir reformų, kai pačioje „FIBA Europe“ netrūksta susiskaldymo. Lietuva ir dar kelios šalys yra opozicijoje organizacijos prezidentui. Ar tai yra teisingas kelias?

- Dabar mes visur opozicijoje. Tiksliau, ne mes, o Mindaugas Balčiūnas (federacijos generalinis sekretorius, - red. past.). Yra ir kitų žmonių, kurie kitaip galvoja. Manau, kad klausimas išsispręs sausio 17 d., kai vyks teismas, į kurį „FIBA Europe“ vadovybę padavė opozicija. Nemanau, kad teismas yra geras metodas. Kai vyko FIBA posėdis dėl kalendoriaus, Lietuvos nekvietė, nors pagal krepšinio lygį turėjome būti kviečiami. Tai reikia ištaisyti.

Planai susiję su vaikų krepšiniu

- 2006 m. ketinote kandidatuoti į „FIBA Europe“ prezidento postą. Nekyla mintis vėl siekti kurio nors aukšto posto krepšinyje?

- Ne. Net jei kviestų, nežinočiau ką ten veikti. Nenoriu nieko įžeisti, bet vieni žmonės dabar ten eina gauti duonos, atlyginimo, kiti nori gauti vizitinę kortelę, kad yra valdybos nariai. Treti nori save realizuoti, jiems tai yra tarpinis sustojimas. Susiskaldymas yra todėl, kad nėra bendros vizijos, suvokimo, kas bus toliau, ką daryti. Dabar „FIBA Europe“ neturi klubinio krepšinio. Tai yra tarsi milžinas su moline koja. Tokiu atveju negali populiarinti žaidėjų, užsiiminėti televizija. Faktiškai yra tik vienas vertę turintis turnyras - Europos čempionatas. Vaikų krepšinis niekam neįdomus, nes nėra prekė, kaip ir moterų krepšinis. Ir jaunimo, ir moterų krepšinis yra nuostolingas. Be to, norima „numelžti“ Lietuvą, Slovėniją ar Ukrainą. 6-8 milijonai eurų už teisę rengti Europos čempionatą - kodėl? Šis dalykas yra visiškai išbalansuotas, o subalansavimui reikalinga bendraminčių komanda. 2002 ar 2003 m. dar buvo minčių, idėjų, dar nebuvo prarastas klubų krepšinis. O ką ten veikti dabar?

- Taigi visi planai dabar susiję su vaikų krepšiniu?

- Yra ištobulintas mūsų krepšinio akademijos modelis - administracija, pajamos, išlaidos. Šį modelį galima būtų pritaikyti kitur. Dabar žmonės nenori kišti baisių pinigų į vieną kitą žaidėją, kuris po metų išvažiuoja. Ir rusai dabar daugiau galvoja apie strateginę kryptį, mokyklų tinklą. Aš tuo užsiimu 20 metų. Galėčiau konsultuoti šiuo klausimu. Man tai atrodo prasmingiau.

Jaunimas gaus šansą

- Ir dar vienas svarbus metų įvykis - J.Valančiūno ir D.Motiejūno debiutai NBA. Jų padėtis skirtinga ir iššūkiai turbūt skirtingi. Jūs buvote vienas iš pirmųjų europiečių NBA. Ką patartumėte šiems vaikinams?

- Manau, jie yra neblogose rankose. Hjustone prie Donato yra Artūras Karnišovas, Toronte prie Jono yra Linas Kleiza. Duok Dieve, kad „Toronto Raptors“ trenerio poste kuo ilgiau išsilaikytų Dveinas Keisis (Dwane Casey). Komanda sezoną pradėjo blogai, gali būti daug pakeitimų. Klubo savininkai turbūt nėra patenkinti. Jeigu bus pakeitimų, svarbu, kad naujasis treneris išlaikytų Jono minutes. Manau, kad Donatas irgi gaus savo minutes, nors „Rockets“ klubas nėra jam palankus. Sunkaus krašto pozicijoje ten yra daug žaidėjų. Donatui reikia tapti kuo platesnio profilio krepšininku. Kuo daugiau pozicijų jis galės uždengti, tuo daugiau laiko gaus.

- Paskutinis klausimas - ko sau palinkėtumėte 2013-aisiais?

- 13 - įdomus skaičius, ypač man (Šarūnas žaisdavo 13-uoju numeriu, - red. past.). Reikėtų ką nors įdomaus padaryti krepšiniui. Kaip minėjau, yra planų. Jei perteikčiau idėjas ar ką nors pastatyčiau, būtų įdomu. Noriu padaryti ką nors toje srityje, kurią geriausiai išmanau.