Sabina Repčenkienė: "Aš myliu save ne dėl savęs"

Pirmosiomis valandomis jaučiausi išduota ir sutrikusi. Lyg būčiau praradusi dalelę savęs. Bet netrukus pažvelgiau į šią istoriją iš šono ir pati sau pasakiau: niekas neprarasta. Juo labiau kad netrukus gavau daugybę pasiūlymų.

Ką dabar veikiate?

Su partnere Veronika Kastujeva kuriame prancūzų kosmetikos firmos "Sothys" centrus. Jie jau veikia Klaipėdoje ir Vilniuje. Turime didelių planų.

Dėl ko nesutarėte su buvusiu partneriu?

Tai asmeniniai nesutarimai. Mano filosofija tokia - dirbti sąžiningai. Pasakymai "praradau pasitikėjimą" manęs netenkina. Garbingi žmonės sėda prie stalo ir išsiaiškina. Šiuo atveju su manimi nesišnekama.

Kaip įstengėte šypsotis, kai žmonės su piktdžiuga jums gėlė?

Man nepatinka niūri savijauta, todėl stengiuosi iš paskutiniųjų į nemalonią situaciją pažvelgti iš kitos pusės.

Nebijote vėl apsigauti?

Pasitikiu savo intuicija.

Tikriausiai mėgstate jausti, kad vadžios - jūsų rankose.

Taip. Esu už daug ką atsakinga.

Ar jūs griežta savo pavaldiniams?

Man dažnai darbuotojai sako: "Jūs per gražiai kalbate". Niekada nepakelsiu balso, jei žmogus nesupranta, jei turi kokių bėdų. Bet esu negailestinga aplaidumui, nesąžiningumui ir nepadorumui.

Jūs daug metų sukatės grožio srityje. Ar pati jaučiatės esanti graži?

Jaučiuosi, nors metams bėgant reikia vis daugiau pastangų. Veide raukšlelių padaugėjo, žilų plaukų, po akimis maišeliai atsiranda. Bet yra priemonių šioms blogybėms paslėpti. Kalbant apskritai, man ne grožis svarbiausia. Svarbu, kad jaučiuosi laiminga. Esu patenkinta savimi.

Išduokite paslaptį: kaip save pamilti?

Aš myliu save ne dėl savęs. Mano vaikams ir vyrui reikia laimingos, žvalios ir sveikos mamos bei žmonos. Juk viskas namuose priklauso nuo moters. Jeigu esi irzli, pavargusi, nelaiminga, tai ir šeimoje - tikras pragaras. Puikiai tai matydavau savo namuose. Jeigu tik mama be nuotaikos, - mums visiems blogai. Todėl vitaminus geriu dėl šeimos ramybės, pas gydytoją bėgu, kad namuose niekas nematytų mano skausmo. Juk kai man blogai, apšaukiu vaikus, kurie visai nekalti, susibaru su vyru. Visi namai būna susibarę, ir tai primena košmarą. Seniai išmokau rūpintis savimi, kad visiems namuose būtų gera.

Kokią savybę laikote savo pranašumu?

Sąžiningumą.

Esate žurnalistų taikiklyje, tačiau neduodate pagrindo itin asmeniškoms naujienoms. Kaip sugebate jas nuslėpti?

Meilužiai, vakarėliai... prie manęs visa tai nelimpa. Aš turiu nuostabų vyrą. Su Georgijumi gyvename jau beveik 30 metų. Jis nėra dovanėlė, gana ūmaus charakterio, pedantas iki išprotėjimo. Mes galime susipliekti per sekundę dėl menkniekio. Per pirmuosius vedybinius metus pykdavomės kiekvieną dieną. Maniau, jog išsiskirsime. Kartą po barnio visą naktį negalėjau užmigti, verkiau, o mano brangiausiasis ramiai sau sapnavo. Negalėjau su tuo susitaikyti: aš sielvartauju, o tau - kaip vanduo nuo žąsies. Pradėjau jį purtyti...

Po tos nakties susimąsčiau. Kad pati kalta, jog taip gyvenu. Jeigu noriu būti auka, tai galiu nieko nekeisti ir gyventi nuolat bardamasi. Arba skirtis. Supratau, kad viskas mano rankose. Ir mūsų santykiai pasikeitė.

Dabar aš žinau, kada reikia patylėti, kada apkabinti, kada tyliai į kriauklę padėti puodelį.

Kaip auklėjote savo dukras?

Violeta ir Ramunė matė nuolat dirbančią mamą ir šalia jos triūsiantį tėtį. Mes viską susikūrėme patys. Ir sodą turėjome, kuriame pati viską dariau, tarybiniais metais kooperatyvą įkūrėme, mezgiau, vežiau parduoti. Mano dukros matė, kad niekas baltų karvelių į burną neįdeda.

O juk vaikams reikia dėmesio... Ir vyrui reikia...

Tai ir sukausi kaip voverytė: dukras paglostau - bėgu vyro pamyluoti. Georgijus iki šiol man atidaro automobilio dureles. O Violeta su Ramune bamba: "Mama, tėtis tik tave myli ir mato".

Ar dukros mėgsta jus maloniai nustebinti?

Jos mane ir stebina, ir lepina. Ir bilietus užsako į koncertus, ir vakarienę užsako į namus, ir savaitgaliais pyragus kepa. Jos tikros šaunuolės.

Kas tvarko Jūsų namus, apmoka sąskaitas, pripildo šaldytuvą?

Namus tvarko šeimininkės, o šaldytuvą pripildome mudu su vyru. Man labai patinka savaitgaliais pavaikščioti po prekybos centrus ir prisipirkti visokausių skanėstų. O sąskaitų tvarkymo negaliu pakęsti. Man nieko nėra baisiau, kaip rašyti pareiškimus ir pildyti sąskaitas. Visą namų buhalteriją tvarko Georgijus.

Mes, moterys, norime kuo ilgiau išlikti jaunos. Ar anūkės gimimas netapo savotišku "pavojaus" signalu?

Nepaprastai laukiau Šarlotės gimimo. Žinote, man atrodo, kad vyrai labiau bijo to artėjančio saulėlydžio nei moterys. Tikrai nevaidindama sakau, kad šiandien nenorėčiau būti dvidešimtmetė. Man labai gera gyventi.