Š. Marčiulionio laiškai - Dievui į langus ar amerikonams į stalčius?

Spaudoje jau buvo rašyta, jog vienas geriausių visų laikų krepšininkų Š. Marčiulionis, beveik dešimtmetį įrodinėjęs amerikiečiams, kad mūsų šalis nėra civilizacijos menkai paliestas užkampis, vėl jaučia pareigą belstis į užsieniečių sąmonę.
Verslininku tapęs krepšininkas praeitą savaitę parašė ir išsiuntė keturis laiškus, kurių adresatai - garsenybės, vienaip ar kitaip apšmeižusios Lietuvą, apjuodinę mūsų šalį prasimanymais ar nekorektiškais pranešimais.
Vienas iš adresatų - M. Gibsonas, kuris prieš trejetą metų pašmaikštavo apie Los Andželo paplūdimiu šliaužiančius golfo lazdomis apsiginklavusius aštriadančius lietuvius, kurie nori ištaškyti sutiktųjų smegenis.
Kitas laiškas išsiųstas Džonatanui Franzenui, knygos "Pataisos" autoriui. Priešiškai lietuvių atžvilgiu nusiteikęs amerikietis aprašė Marijos žemę tarsi pragarą, kur gatvėse iš pravažiuojančių automobilių aidi šūviai, stinga anglių ir elektros, o žmonės badauja ir minta arkliena.
Ko gero, labiausiai pasaulio akyse Lietuvą apjuodinęs "asmuo": žmogėdra H. Lekteris, kuris knygų autoriaus Tomo Hariso valia paskelbtas lietuviu. Tad Š. Marčiulionis pasibeldė ir į jo sąmoningumą. Paskutinysis laiškas - kraupųjį personažą suvaidinusiam Tomui Harisui. 2001-aisiais po filmo "Hanibalas" jo pagrindinis veikėjas JAV buvo išrinktas didžiausiu piktadariu pasaulio kine.

Kviečia paviešėti žvaigždes

"Rašau jums norėdamas pareikšti savo poziciją dėl jautraus mano šaliai Lietuvos klausimo. Neseniai atkurtai valstybei žodžiai "įvaizdis" ir "reputacija" yra daug svarbesni nei senų tradicijų šaliai," - taip pradėjo savo laiškus Š. Marčiulionis. Visi keturi laiškai savo turiniu - panašūs: juose verslininkas stengiasi įrodyti, kad Lietuva nėra užkampis, o 50 metų iškentusi okupaciją ir išsaugojusi savo identitetą, kalbą ir tradicijas, mūsų šalis išliko tvirta ir dabar tampa visaverte Europos valstybe.
Mesdamas iššūkį JAV garsenybėms Š. Marčiulionis juos kviečia paviešėti Lietuvoje, viską pamatyti savo akimis ir apsiima padengti visas kelionės ir pragyvenimo išlaidas.
Vakar paklaustas, kodėl tie lietuviai taip "stringa" amerikonams ir ar pastarieji tikrai esą tokie neišmanėliai, ar tik apsimetinėją, buvęs krepšininkas "Vakarų ekspresui" atsakė: "Žinote, yra juokaujama, jog tipiniam amerikonui įdomu tik tai, kas vyksta jo namo teritorijoje. Dalis tiesos tame yra. Ir man tikrai yra įdomu, dėl ko būtent mūsų tauta - prasimanymų objektas. Gal lietuviai mažiau nuspėjami, tai blogi, tai geri, neturintys to viduriuko? Gal tai įkvepia?"

Kalbėdamas apie įvaizdžio reikšmę, Š. Marčiulionis sakė, jog tai turi tiesiogines sąsajas su šalies investicijomis, ekonomika, su žmonių skaitymusi kitose valstybėse. Buvęs krepšininkas taip pat apgailestavo, kad kol kas Lietuvos valdymo struktūrų darbe nesimato, kad šalies įvaizdžio formavimas būtų vienas iš strateginių ir prioritetinių veiklos sričių.

Tiesa, Vyriausybė prieš keletą savaičių patvirtino Valstybės informacijos politikos komisijos projektą, kuris taip pat tiesiogiai yra atsakingas už įvaizdžio kūrimą.

Kas atmušinės akmenis?

Skaitytojui gali susidaryti įspūdis, jog Lietuvoje apskritai nėra jokios institucijos, kuri rūpintųsi šalies tarptautiniu veidu. Mus vadina atsilikėliais knygoje, "patriotas" Melas atvirai šaiposi, o laiškus jiems rašo Š. Marčiulionis. Ne valstybės pareigūnai, o krepšininkas.

"Vakarų ekspresui" besidomint šiuo klausimu, paaiškėjo, kad tokios vienos institucijos Lietuvoje tikrai nėra. Apie tai papasakojo Lietuvos instituto prie Užsienio reikalų ministerijos direktorė Karina Firkavičiūtė. "Lietuvos įvaizdį turi formuoti visi, ir nėra vienos institucijos, kuri tuo užsiimtų,"- sakė ji.

Komentuodama Š. Marčiulionį papiktinusių žvaigždžių akibrokštus Lietuvai, direktorė "Vakarų ekspresui" atsakė: "Neįmanoma susekti kiekvienos garsenybės išsišokimų lietuvių ar Lietuvos atžvilgiu. Tačiau jei jau ir kalbėtume apie konkrečius ir paviešintus atvejus, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad svarbu žinoti, kaip į pareiškimus reaguoja patys amerikiečiai. Tad to nežinant pūsti burbulų nereikėtų". Buvusio krepšininko žygį direktorė įvertino teigiamai ir džiaugėsi, kad yra tokių neabejingų žmonių.
Nors pagrindiniais instituto tikslais K. Firkavičiūtė įvardijo "kuo plačiau ir išsamiau pristatyti Lietuvos kultūrą, mokslą Europai ir pasauliui, stiprinti ir plėtoti Lietuvos meno ir švietimo sklaidą pasaulyje", šios 2001-aisiais metais įkurtos įstaigos tiksluose yra aiškiai parašyta ir tokia eilutė: "siekti, kad mūsų šalies įvaizdis būtų teigiamas ir patrauklus".

Tad kodėl laiškų lietuviu žmogėdrą sukūrusiam knygos autoriui nerašo kad ir Lietuvos institutas?

K. Firkavičiūtės nuomone, Lietuvos įvaizdžio formavimas gali būti dvejopas: ilgalaikiu ir nuosekliu darbu arba žaibiškais iššūkiais, tokiais, kaip Š. Marčiulionio. Lietuvos institutas dirba pagal pirmąjį scenarijų, tad panašių laiškų rašymas - ne šios įstaigos darbas.
Nors lietuviai moka vašką išspausti ir iš ..., tad gal kas nors ims, ir kur nors Rimkuose pastatys namuką, įrengs jame muziejų ir kavinukę. Žmonės galės pasivaišinti žmogiena, o ta vieta bus oficialiai paskelbta Hanibalo Lekterio gimtine. Juk jis - lietuvis. Tad kodėl ne iš Rimkų, Kurmaičių ar Mažojo kaimelio?