Robertas De Niras gali suvaidinti bet ką

Itališkos aistros Amerikoje

Pats R.De Niras šlovę vertina ramiai: „Nelabai mėgstu žiūrėti savo filmus, bijau užmigti“. Jam, menininkų vaikui, nuo vaikystės buvo diegiama, kad pasisekimas - tik maloni kūrybos sudedamoji dalis, bet ne pagrindinis tikslas. Robertas gimė 1943 m. rugpjūčio 17 dieną. Jo tėvas, skulptorius ir poetas, ir mama dailininkė išsiskyrė, kai jam buvo treji. Niujorko italų rajone, kuriame Robertas gyveno su mama, virė tikros sicilietiškos aistros: palikti vieni paaugliai mušdavosi, burdavosi į gaujas, vagiliavo.

Kuklus vaikinukas, kad ir kaip būtų keista, šiame pradedančiųjų gangsterių pasaulyje pasijuto visiškai komfortiškai, jame sukunkuliavo itališkas kraujas - Roberto prosenelis prieš daugelį metų paliko saulėtąją Italiją ir pradėjo De Nirų dinastiją Amerikoje. Audringa jaunystė ir paviršutiniška pažintis su vietos „autoritetais“ vėliau taps puikiu pagrindu kuriant gangsterio paveikslą - vieną iš Roberto mėgstamiausių. Tačiau kelią galimai nusikaltėlio ateičiai užkirto tėvas, Robertas De Niras vyresnysis. Jis laiku įsikišo, kai gatvės gauja, kuriai priklausė jo sūnus, sumanė pirmąjį rimtą nusikaltimą - apiplėšti parduotuvę. Tą dieną Bobio gyvenimas pasuko kita kryptimi. Jam teko sąmoningai rinktis tarp gėrio ir blogio. Atsisakęs paaugliško maištavimo ir palikęs nusikaltėlių pasaulį, jis pasuko meno keliu.

Teisingas pasirinkimas

Scena ne tik apsaugojo Robertą nuo „gatvės“ problemų, bet ir padėjo išsiugdyti charakterį, suprasti, ko gyvenime nori siekti. Baigiant mokyklą daugelis jo bičiulių jau sėdėjo už grotų, o Robertas tvirtai nusprendė tapti aktoriumi. Potraukį vaidinti Robertas pajuto jau būdamas 10-ies, kai mokyklos scenoje suvaidino pirmąjį reikšmingą vaidmenį - Bailųjį Liūtą pasakoje „Ozo šalies burtininkas“. Berniukas anksti suprato, kad vaidindamas gali tapti bet kuo, net tuo, kuo niekaip negalėtų būti tikrajame gyvenime. R.De Niras įstojo į Niujorko La Gardijos aukštąją muzikos, meno ir vaidybos mokyklą, lankė Stelos Adler kursus ir Li Strasbergo aktorių studiją, kur susipažino su K.Stanislavskio sistema. Tobulumo siekimas, būdingas Robertui, puikiai derėjo su garsiosios vaidybos sistemos principais, visiško psichologinio įtikinamumo siekiu, ir jis visam laikui tapo jos šalininku.

Nesėkmių metas

Baigęs kursus, pirmaisiais metais jaunasis R.De Niras senu mopedu važinėdavo po Niujorką ir laukdavo ilgiausiose eilėse į atrankas, bet gaudavo tik epizodinius vaidmenis ir retus - teatre. Net po 10 metų, atiduotų kinui, jo talentas plačiajai publikai vis dar buvo nežinomas. Jis gyveno su CV rankose, nuolatos vaikščiojo į perklausas, gyveno iš skurdžių honorarų ir toliau tikėjo savimi. Ir Fortūna pagaliau nusišypsojo atkakliam aktoriui. Jis sutiko seną pažįstamą - sicilietį Martį, su kuriuo vaikystėje kartais susidurdavo italų kvartalo gatvėse. Dabar prieš Robertą stovėjo pradedantysis, bet ambicijų kupinas režisierius Martinas Skorsezė (Martin Scorscese), pasirengęs apversti aukštyn kojomis visus amerikiečių kino kanonus. R.De Niras idealiai tiko vaidmeniui M.Skorsezės filme apie tikrąjį gangsterių gyvenimą „Mean Streets“. Filmas sulaukė puikių kritikų atsiliepimų ir davė pradžią ilgamečiam dviejų genijų kūrybiniam bendradarbiavimui.

Sėkmės olimpe

Po pirmosios sėkmės R.De Niro laukė svaiginamos aukštumos. Jau kitais metais Robertas priėmė Frensio Fordo Kopolos (Francis Ford Coppola) siūlymą nusifilmuoti antrojoje „Krikštatėvio“ dalyje ir, kaip sakoma, atsibudo garsus. Jo suvaidintas jaunas Vitas Korleonė nė kiek nenusileido Marlono Brando pirmojoje filmo dalyje suvaidintam donui Korleonei. Pasaulis susižavėjo Roberto talentu ir jam buvo įteikta pelnyta statulėlė - 1974 m. aktorius gavo savo pirmąjį „Oskarą“. 9-ą ir 10-ą deš. pasipylė daugybė nominacijų ir apdovanojimų. Holivudas nustebęs žiūrėjo į du pamišėlius - M.Skorsezę ir R.De Nirą. Vienas pedantiškai iki tobulybės šlifavo savo filmus, kitas - maniakiškai gilindavosi į kiekvieną naują vaidmenį, siekdavo nepasiekiamo idealo, visada rasdavo, ką dar galima patobulinti. Net daug matę kolegos stebėjosi, kaip fanatiškai R.De Niras ruošdavosi vaidmenims. Jei jo herojus turėdavo būti liesas, Robertas beveik nustodavo valgyti. Norėdamas įtikinamai suvaidinti nesutramdomą kovotoją, treniravosi ringe, o paskui prisiaugino 27 kg, kad įtikinamai įkūnytų savo herojų brandžiame amžiuje. O ruošdamasis filmuotis filme „Taksi vairuotojas“, R.De Niras dienų dienas sukinėjo taksi vairą, beje, neatpažintas keleivių. Bendri M.Skorsezės ir R.De Niro filmai „Taksi vairuotojas“, „Įsiutęs bulius“ ir „Baimės kyšulys“ ilgam tapo kino meno etalonais. Už boksininko Džeiko vaidmenį filme „Įsiutęs bulius“ aktorius gavo antrąjį „Oskarą“ ir „Auksinį gaublį“.

Režisieriai užvertė R.De Nirą įdomiais pasiūlymais: per 20 metų jis suvaidino 36 filmuose, dirbo su geriausiais Holivudo režisieriais, o jo partneriai filmavimo aikštelėje buvo ryškiausios kino žvaigždės. Į 10-ojo deš. pabaigą aktoriaus įkarštis šiek tiek prislopo. Tačiau meilė kino menui jo neapleido, tiesa, jo personažai tampa pastebimai teigiamesni ir linksmesni, kaip įtarus tėvas filme „Paskutinis uošvių išbandymas“.

Asmeninis gyvenimas po devyniais užraktais

Apie jo romanus sklando legendos, bet R.De Niras, šypsodamasis ir juokaudamas pokalbį nukreipia į ne tokias intymias temas. Pirmoji santuoka su aktore afroamerikiete Dajana Ebot (Diahnne Abbott), padovanojusia R.De Nirui du vaikus, baigėsi skyrybomis. Po to Robertas susitikinėjo su buvusiu modeliu Tuki Smit (Toukie Smith) ir ši pagimdė jam dvynukus. Taip pat aktorius buvo įsivėlęs į romaną su Naomi Kembel (Naomi Campbell), bet šis truko neilgai, mat aktoriui kilo įtarimas, kad Naomi su juo susitikinėja savanaudiškais tikslais - pernelyg atkakliai ji prašė gauti jai vaidmenį filme su juo. 1997 m. Robertas susituokė antrąjį kartą - jo išrinktąja tapo buvusi stiuardesė Greisė Haitauer (Grace Hightower). Praėjus metams po vestuvių jiems gimė sūnus, o 2011-ais, padedama surogatinės motinos, pora „įsigijo“ ir dukrą. Greisei nelengva gyventi su kino legenda, visas jėgas skiriančia darbui. „Darbas man - svarbiausia, - prisipažįsta šis charizmatiškas darboholikas. - O norėdamas susikaupti vaidmeniui, turiu turėti laisvos erdvės. Moteris, kuri nori būti šalia manęs, turi su tuo susitaikyti“. Aišku, metams bėgant Robertas ėmė šeimai skirti daugiau dėmesio. Šiek tiek drovėdamasis aktorius aiškina, kad gydytojai draudžia jam tiek daug dirbti. O be to, kada gi pasimėgauti gyvenimu, jei ne dabar?

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "TV publika"