Rita Šukytė: septynetas moters sparnų

Šią vasarą dėl sveikatos Rita turėjo parduoti nemažą gyvulių ūkelį. Apeina daržą, tik bėda, šią vasarą varlės braškes nučiulpė, koloradai bulves puola. Žūtbūtinai reikėtų naujo šulinio, nes iš senojo semiamas vanduo tiesiog juodas. Reikia durų tvartui, nes "bomžai" visą gerą išneš. Jau du dviračius pavogė, tad pirks automobilį už 400 litų. Statys lauko virtuvę su rusiška duonkepe, ir jau verkiant reikia pirties. Ir tvenkinį reikia išsikast, nes tada galėtum paukščių augint - antys ir žąsys kiaušinių "neapšaukia", jei arti nėra vandens. Ritos mama atgavo 5 ha protėvių žemės, ir jei nesugalvos jos parduoti, bus kam ūkininkauti.

"Apsikamšysim trobą ir gyvensim kaip nors", - pritaria bedarbė Ritos kaimynė, ketverto pametinukų motina Ilona Bumblauskienė, tiesa, ne tokia veikli ir pragmatiška, kaip Rita.

Gyvenimo universitetai

Pernai Rita Šukytė studijavo Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje verslo vadybą, bet teko mesti dėl ligos ir mokesčio už mokslą. Vienai dukrai - akmenligė, antrosios skrandukas silpnas, kasmet reikia atidėti pinigų sanatorijai. Užtat moteris įstojo partijon, ketina sukurti seniūnijoje daugiavaikių motinų bendriją. Paklausta, ar kada nors darys politinę karjerą, neatmetė tokios galimybės, tik supranta, jog reikia siekti išsilavinimo, išmokti užsienio kalbų.

Rita jau dvidešimt metų yra nemokama kraujo donorė, turi retą kraujo grupę, ir patį pirmą kartą duodama savo kraujo, išgelbėjo gyvybę kūdikiui. Ji jam kaip krikšto mama. Neseniai sužinojo, jog kilnumą galima derinti su nauda: nemokamiems donorams priklauso 550 litų pensija. "Dievas padeda tiems, kurie patys sau padeda", - svarsto Rita.

Prisimena, kaip gimus pagrandukui, ją apėmė tokia gili depresija, kad akys stojosi stulpu, ir porai mėnesių turėjo patikėti vaikelį savo motinai. Neseniai vėl krūvon supuolė visos bėdos: "Man nebuvo taip blogai net tada, kai karstas nugaron rėmė. Visai išblūdau, nuėjau pas psichiatrą. Atsisėdus jam šneku, jog šiandie noriu nušokt nuo daugiaaukščio stogo, ir matau, kad jo mintys kitu užimtos. Išsiklausinėjus sužinojau, kad jo skirti vaistai tik slopina ir kepenis ėda. Aš pati susitvarkiau, valgiau pagal indų ajurvedą, lankiau paskaitas apie šviesos terapiją, skolon nusipirkau keptuvę, kuria vėdarus ir mėsą gali be riebalų kepti, tą lempą su filtru. Dabar žinau, depresija prie manęs nebepristos, ir jau galvoj nebebirbia žiogai. Nekuriu iš anksto didelių planų, nes tada nepavyksta, tiesiog ir žmonės linkę paremti, kai mato, kad nesi ištižus ar veltėdė".

Vaikai - auksarankiai

Rita iš profesijos yra batsiuvė, apgailestauja, jog dėl alergijos negali įkurti artelės, tačiau turi siuvimo mašiną. Sau, vaikams viską pasiuva - nuo suknučių Komunijai iki žieminių paltų, tačiau nebegalioja jos siuvėjos diplomas, nors "Gulbės" fabrike ne vienerius metus dirbo siuvėja. Ieškant atsiranda nišų gabumams realizuoti. Ardo senus nertinius, mezga pirštines, kojines, o kai Ritai, turinčiai II grupės invalidumą, neįgaliųjų draugija pasiūlė lankyti nemokamus kursus, pasiuntė savo gimnazistą Edmundą. Nagingas penkiolikmetis išmoko daryti gintaro vėrinius, pinti iš vytelių krepšius, megzti virbalais. Motina ketina leisti savo auksarankį į Telšių dailės kolegiją, kur išmoks visokių amatų, pradedant kalvyste, baigiant juvelyrika ir odininkyste.

Vyriausioji dukra Lijana mokosi floristikos Šiauliuose, Viktorija įstojo į Klaipėdos kulinarijos mokyklą, tad nuo rugsėjo pirmosios su motina liks tik trys patys mažiausieji. Karolis ir Kęstutis, pypliai, drauge su tėvu renka malkas, darže rauna usnis, devynmetis Julius moka karvę melžti ir neprašytas katilus šveičia. Šią vasarą ir vėl pavyko Julių, Edmutį, Viką išsiųsti į nemokamą stovyklavietę prie Germanto ežero. Lauktuvių mama nuveža šviežių bulvių maišą ant laužo išsikepti.

Rita pasidžiaugė, jog Vika žaidžia Lietuvos futbolo jaunių rinktinėje, Edmutis štangą kilnoja, savo noru kunigui mišioms patarnauja. Sūnūs užvadėliai neskirsto darbų į vyriškus ir mergiškus, kaip ir mama.

Meilė yra sparnai

"Turi vieną kartą mirtis tau į akis pažvelgt, kad galėtum įvertinti tai, ką turi, - samprotauja daugiavaikė motina. - Kiek kartų moteris gimdo, tiek kartų atgimsta iš naujo. Aš dukroms sakau: "Aš padėsiu vaikaičius auginti, nes tai Dievo malonė, neiššvaistomas, neįkainojamas turtas. Aš kada nors, jei sveikata leis, norėčiau ir penketą svetimų vaikų užauginti. Tos motinos, kurios nepasirūpina trimis vaikais, o gimdo ketvirtą, vertos sterilizuoti. Katė, ir ta kačiukais pasirūpina. Jūs sakot, jei auginčiau vienturtėlį, būčiau ponia, galbūt veikli verslininkė? Man būtų nyku augint lepūnėlį, vienam aukotis. Mano vaikai išsiilgsta vieni kitų ir brangina viens kitą kaip savo akį. O kodėl aš negaliu jaustis išdidi, save gerbti? Meilė yra šaltinis, meilė yra sparnai", - kalba Rita. Paklausta, ar dar tikisi sutikti savo gyvenimo žmogų, vėl ištekėti, nusijuokia: "Neradau savęs verto".