Rimantas Pilibavičius: nuo Vidurinės Azijos iki Petrelių kaimo

"Jaunystėje mečiau visus mokslus ir patraukiau į Vidurinę Aziją ieškoti dvasingumo. Abu su draugu buvome hipiai, ieškantys gyvenimo kelio ir tiesos. Patirdavome daug nuotykių, sutikdavome dvasinių mokytojų. Vėliau kartu su žmona Asta ir sūnumi Mingiu blaškydavomės tarp Lietuvos ir Vidurinės Azijos. Galų gale hipių idėja atsiriboti nuo masinės visuomenės mus atvedė į Petrelių kaimą", - pasakojo tautodailininkas Rimantas Pilibavičius.

Tapyti sako pradėjęs nuo mokyklos laikų pradėjau tapyti. Į savo keliones būtinai pasiimdavęs dažų ir popieriaus. Sugebėjimas piešti portretus, vaizdelius padėdavo prasimaitinti.

Lyg niekas ir nebūtų pasikeitę, širdy likau toks pat ieškotojas. Tik va dabar blaškausi ne po Vidurinę Aziją, o po savo kiemą. Supratau, kad nebūtinai reikia bastytis po pasaulį, kad pažintum save. Išeini į kiemą ryte ir pamatai rasą, dangų ir saulę. Tada atsigeri juodos stiprios arbatos ir bent kruopelę šio nuostabaus pasaulio grožio stengiesi perteikti materijoje, kad žmonės lengviau galėtų suvokti, koks vis dėlto nuostabus šis pasaulis. Ankščiau tik tapydavau, o dabar kūrybos išraiškos tapo daug platesnės: pynimas iš šiaudų, drožinėjimas, tapymas ant įvairių paviršių.

Vienas mano draugas pamatė, kad pjaustomos senos lentos, kurios vėliau sunaudojamos kurui. Nusprendėme, kad šitos lentos yra unikalios, jos tarsi pačios prašėsi "antrojo gimimo". Jos ilgai gulėjo mano pašiūrėje, kai vieną rytą kilo nuostabi idėja tapyti ant jų. Mano darbus įsigyjantis žmogus pajuto jų unikalumą ir vertę.

Visos kūrybos įgyvendinimo formos priklauso nuo metų laikų. Kai dienos pradeda trumpėti ir artinasi žiema, stengiuosi šiaudus rišti, pinti, sukti, kad greičiau ateitų pavasaris. Kai prabunda gamta, imuosi tapybos, nes tapau visa kas gyva: žiedus, vabalus, paukščius ir kt. Vasarą - laukines pievų gėles. O šiaip visos kūrybos formos priklauso nuo daugybės faktorių, taip pat ir nuo tavęs, žmogau.

Aš manau, yra per daug tada, kai jau nebegali nieko išreikšti. O kai įmanoma ką nors įgyvendinti, nesvarbu, kokia forma tai pateikiama. Ateityje tikiuosi dar labiau ištobulėti ir įvaldyti daugiau kūrybos formų.

Svarbiausia, kad jūsų norai neviršytų galimybių. Jei taip neatsitinka, materialus gyvenimas yra visiškai sutvarkytas. O šiaip pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra tautodailės mugės. Visais laikais amatininkai pragyvendavo, bet turtų nesusikraudavo. Taip pat labai svarbus yra paties amatininko požiūris į materialius aspektus. Vieni kaip darboholikai dirba nuo ryto iki vakaro stengdamiesi labiau praturtėti. O kiti stengiasi pragyventi ir pajusti kūrybos džiaugsmą. Aš priklausau antrajai kategorijai ir niekur neskubu, tiesiog gyvenu pagal gamtos ritmą.

Mugėse labai didelė konkurencija ir pasiūla, nes Lietuva nuo senų senovės garsėjo kaip amatininkų kraštas. Per Jūros šventę supratau, kad lietuviai yra be galo kūrybingi ir gabūs meistrai. Turi nuolat ieškoti naujų idėjų ir stengtis būti originalus, kad išsiskirtum iš kitų. Naujai sukurtas daiktas turi energiją, kuri traukte traukia pirkėjus. Kartais pati kūrinio idėja yra nesuprantama arba neatitinka lietuviu skonio ir yra pasmerkta žlugti. Toks reiškinys skatina kurti ir nuolat ieškoti, nes kitaip galų gale nugrimsi į dugną.

Žmona Asta užsima smulkiąja keramika, lipdo varpelius, švilpukus ir kitus suvenyrus. Sūnus Mingis Vilniuje, Dailės akademijoje, studijuoja grafiką. Žmona mano kūrybiniame gyvenime vaidina didelį vaidmenį. Idėjos įgyvendinimas priklauso nuo objektų, kurių kartais trūksta. Ji man priskina pievose gėlių, aš jas tapau, tai pat pasiūlo originalių idėjų ir prisideda prie jų įgyvendinimo.

Tapybos darbai kabo namuose ant sienų ir džiugina mano bei svečių akis. Iš šiaudų sukurti daiktai yra įvairių dydžių. Pradedant nuo mažiausių stalo reikmenų: pintų lėkščių, padėklų, įvairių dėžučių duonai ir vaistažolėms laikyti. Tai pat namai apstatyti mano rankų darbo iš šiaudų nupintais baldais. Jau esu nupynęs skrynias, lopšius kūdikiams ir mažyti laivo maketą.

Noriu iš nendrių nupinti didžiulį laivą, kad broliai lietuviai galėtų perplaukti Baltijos jūrą.