Richardas Osborne: "Lietuviai nedraugiški tik iš pradžių"

Savo pirmąją dieną Lietuvoje Richardas dar ir dabar prisimena su šypsena: "Parduotuvėje vietoj pieno kavai nusipirkau kefyro. Galite tik įsivaizduoti, kokio skonio buvo mano kava."

Richardai, kodėl atvykote į Lietuvą?

Dar gyvendamas Australijoje susipažinau su mergina iš Danijos, kartu išsikraustėme į jos tėvynę ir ten susilaukėme dukros. Tačiau po 5 metų mūsų keliai išsiskyrė. Danijoje negalėjau rasti darbo, kuris atitiktų mano poreikius, todėl pradėjau domėtis kitomis šalimis, kurios būtų netoli Danijos, kad galėčiau būti kuo arčiau savo dukters.

Kartą viename bare susipažinau su ten dirbančiu klaipėdiečiu, kuris ir patarė pasidomėti apie Lietuvą. Daug informacijos radau internete, vasarą atvažiavau čia savaitei, tada ir nusprendžiau, kad savo ateitį siesiu su Lietuva.

Kodėl nusprendėte gyventi Klaipėdoje, o ne sostinėje?

Užaugau šalia jūros, todėl tai, kad Klaipėda yra jūrinis miestas, buvo vienas iš svarbiausių rodiklių. Klaipėdoje galiu užsiimti ir vienu didžiausių savo pomėgių - žvejyba. Be to, žmonės man pasirodė daug labiau atsipalaidavę, laisvesni negu kituose Lietuvos miestuose.

Kaip sekėsi prisitaikyti visiškai naujoje vietoje?

Nemaloniai nustebino vairavimo kultūra. Vairuotojai negerbia vieni kitų ir važiuoja labai arti vienas kito. Tad jaučiuosi labai laimingas, kad dar nepatekau į jokį incidentą. Taip pat vienas iš nemaloniausių dalykų, kurio iki šiol negaliu suprasti, - rasizmas. Turiu draugą juodaodį, kuris labai dažnai girdi rasistinius komentarus apie savo odos spalvą.

Tačiau teigiamų dalykų yra kur kas daugiau nei neigiamų. Dievinu lietuvišką maistą, ypač cepelinus, šaltibaršius ir virtinius. O lietuviška žiema, nors ir atšiauri, bet nuostabaus grožio. Keisčiausia, kai aplink kalnai sniego, o diena vis tiek saulėta.

Bandau prisitaikyti prie lietuviškos kultūros, 4 valandas per savaitę praleidžiu kaip mokinys - mokausi lietuvių kalbos. Man labai keista, kai žmonės, gyvenantys daugiau negu 10 metų Lietuvoje, vis dar nesugeba kalbėti lietuviškai.

Kodėl pasirinkote mokytojo darbą?

Daugelį metų darbavausi įdarbinimo srityje, tačiau visada norėjau tapti mokytoju. Išsilaikęs reikiamus egzaminus gavau kvalifikaciją mokyti įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmones. Įsidarbinau anglų ir danų kalbos mokytoju kalbų mokykloje "Academy of Global Languages". Tai man suteikė daugybę galimybių, bet taip pat susidūriau su rimtomis problemomis. Lietuvoje yra pasenusi mokymo metodika, klasės - perpildytos, taip pat labai trūksta mokymo priemonių, todėl, būdamas mokytojas, stengiuosi viską keisti į gerąją pusę.

Kokį įspūdį paliko Lietuvos žmonės?

Iš pradžių buvau šiek tiek nustebęs, nes lietuviai pasirodė labai šalti ir nedraugiški žmonės, tačiau tada supratau pagrindinį skirtumą tarp Rytų europiečių ir vakariečių. Lietuviai nėra linkę atsiverti ir parodyti savo jausmus iš karto, bet daugiau pabendravę jie pasikeičia ir priima žmogų labai šiltai. O lietuvaitės yra pačios gražiausios moterys tiek išore, tiek ir vidumi.

Vienas iš juokingiausių girdėtų gandų apie lietuvius buvo tai, kad lietuviai džiaugiasi, kai dega kaimyno namas. Tai absurdiška.

Papasakokite apie Klaipėdos tarptautinį verslo klubą (KIBC), kurio nariu esate nuo pat atvykimo pradžios.

KIBC buvo įkurtas 2006 metais. Šiuo metu jame yra 39 nariai iš įvairių šalių: Japonijos, Anglijos, Danijos, Belgijos, Vokietijos ir t.t. Dauguma narių dirba uoste. Klubas buvo įkurtas tam, kad užsieniečiai galėtų bendrauti tarpusavy, nes 2006 m. užsieniečių buvo vos keletas, todėl šis klubas buvo puiki išeitis norintiems bendrauti su kitais atvykėliais.

Šiuo metu mes renkamės kiekvieną mėnesį ir diskutuojame apie verslo galimybes Lietuvoje. Esu įsitikinęs, kad Lietuva yra puikioje geografinėje padėtyje, kuri suteikia visas galimybes įkurti ir plėtoti verslą.

Šiuo metu labiausiai diskutuojama Lietuvoje apie emigraciją. Ką apie tai manote?

Manau, tai labai skaudi tema, nes Lietuva praranda savo jaunąją kartą, tačiau suprantu jaunus žmones, kurie išvyksta. Sutikau nemažai lietuvių, kurie pabaigė magistro studijas ir negali susirasti darbo, suprantama, kad jie išvyksta laimės ieškoti svetur, nes tiesiog neturi kitos išeities. Bet patarčiau prieš emigruojant išbandyti visas galimybes savo šalyje, kad vėliau netektų gailėtis.