Politikas, virtęs gėle

Džoelas Robertsas Poinsetas (Joel Roberts Poinsett) gimė 1779 m. kovo 2 d. Čarlstone, Pietų Karolinoje, JAV. Be jo, šeimoje dar augo sesuo. Džoelo tėvas gydytojas Eleiša Poinsetas (Elisha Poinsett) ir mama Ketrina Ana Roberts (Katherine Ann Roberts) norėjo, kad sūnus siektų gydytojo arba juristo, diplomato karjeros. Keletą metų pastudijavęs mediciną Konektikuto ir Edinburgo universitetuose, jis savišvietos tikslais išvyko į Europą, aplankė Prancūziją, Italiją, Austriją, Bavariją, gyveno Ženevoje, mokėsi kalbų, teisės bei diplomatijos pagrindų.

GĖLĖS pavadinimas "puansetija" yra susijęs su JAV kongresmenu, diplomatu Džoelu Robertsu Poinsetu (Joel Roberts Poinsett).

1803 m. Džoelas gavo žinią apie sunkią tėvo sveikatos būklę. Jis grįžo namo, tačiau tėvo gyvo jau neberado. Netrukus ant jo rankų mirė ir sesuo. Būdamas 25 metų, šis vyras liko vienintelis didelio tėvo palikimo paveldėtojas.

1810 m. Dž. Poinsetas išvyko į Čilę. Čia jis susidraugavo su pirmuoju prezidentu Chosė Migeliu Kareru (Jose Miguel Carrera; 1785-1821), vienu įdomiausių personažų šalies istorijoje. Ch. Kareras, kilęs iš turtingos šeimos, tapo revoliucionieriumi, ir 1811 m., padedamas dviejų savo brolių, įvykdė šalyje perversmą. Jis paleido kongresą ir įvedė diktatūrą. 1912 m. išleido šalies konstituciją, atidarė nacionalinį institutą, įkūrė nacionalinį laikraštį "Aurora" etc. Vėliau Karera buvo nušalintas nuo valdžios ir emigravo į Argentiną. Jo turtas buvo nusavintas. Dž. Poinsetas bandė padėti Chosė atgauti valdžią ieškodamas paramos JAV, tačiau veltui. 1821 m. Kareras grįžo į Čilę, ir čia jam buvo įvykdyta mirties bausmė.

1815 m. Dž. Poinsetas keliavo po JAV. 1816 m. buvo išrinktas į šalies Atstovų rūmus nuo Pietų Karolinos valstijos. Jam buvo pasiūlytas diplomato darbas Pietų Amerikoje, tačiau jis atsisakė vykti. 1820 m. vėl išrenkamas į Kongresą, o 1822 m. išsiunčiamas dirbti į Meksiką kaip specialusis JAV vyriausybės atstovas. 1825 tapo pirmuoju JAV pasiuntiniu Meksike ir šias pareigas ėjo iki 1829 m.

1830 m. Dž. Poinsetas atšaukiamas iš Meksikos. Jis grįžta į Čarlstoną ir metus vėl eina pareigas Atstovų rūmuose. Vėliau kuriam laikui palieka politiką. 1837-1841 m. vėl užima aukštas pareigas - driba karo ministru prezidento Martino van Bureno (Martin Van Buren) vyriausybėje.

Taigi Dž. Poinsetas iš Meksikos į JAV atsivežė puošniosios karpažolės auginių ir apdalijo jais savo draugus bei pažįstamus. 1836 m. istorikas bei sodininkas Viljamas Hiklingas Preskotas (William Hickling Prescott) pasiūlė pervadinti augalą jo garbei - puansetija (Poinsettia pulcherrima). Nors Dž. Poinsetas buvo garsus politikas bei aukštas diplomatas, žmonijos atmintyje jo vardas liko susijęs su gėle.

Paskutinius dešimtį savo gyvenimo metų Dž. Poinsetas gyveno kaip privatus asmuo. Jis mirė nuo tuberkuliozės 1851 m. gruodžio 12 d. - lygiai prieš 164 metus.

Puansetijų manija

20 amžiaus trečiajame dešimtmetyje puansetijomis ypač susidomėjo Magdalenos Ekė (Magdalena Ecke) šeima. Ji ėmė auginti šias gėles šiltnamiuose komercijos tikslais - kaip Kalėdų puošmeną. Septintajame dešimtmetyje buvo išvestos naujos rūšys, pritaikytos augti vazonuose. Verslas perkopė šalies sienas, puansetijos paplito po pasaulį. Ilgą laiką, iki pat dešimtojo dešimtmečio, M. Eko pavyko išlaikyti šių gėlių auginimo technologiją paslaptyje ir nepaleisti monopolijos iš rankų.

Dabar daugybė pasaulio sodininkų augina puošniąsias karpažoles. Yra išvesta apie 100 jų rūšių ir kuriamos vis naujos - atsparesnės. Net 90 proc. gyvųjų Kalėdų puošmenų eksporto priklauso JAV. Kasmet šalis parduoda apie 60 mln. šių augalų. Gruodžio 12-oji Jungtinėse Valstijose yra laikoma Puansetijos diena.

Po švenčių

Puansetijos skirtos džiaugtis trumpą laiką. Jos yra nelyg kalėdinių gėlių puokštė, kuri išmetama šventei pasibaigus. Tačiau kaip ir kiekvieną kitą tropinį augalą, jas galima pabandyti auginti kaip daugiamečius krūmus.

Kovo-balandžio mėnesiais puansetija numeta dalį lapų. Tai ramybės periodas, jis tęsiasi apie 4 savaites. Tuo periodu augalo nebelaistykite, leiskite gruntui padžiūti. Nepurkškite ir lapų. Temperatūrą patalpoje sumažinkite iki 15 laipsn. C.

Praėjus 4 savaitėms, balandį-gegužę, augalą grąžinkite į šiltą patalpą. Pasirūpinkite, kad jis kasdien gautų mažiausiai 4 valandų saulės dozę, geriausiai - rytinės.

Namų sąlygomis augalas stengsis augti aukštyn, prarasdamas savo puošnumą. Kad būtų kompaktiškas ir gausiai žydėtų, nukirpkite ūglius, palikdami iki 5-10 cm virš vazono.

Persodinkite į didesnį vazoną ir įdėkite daugiau grunto: 2 dalys durpių, viena dalis velėninės žemės, 1 dalis smėlio. Į gruntą įmaišykite ilgo poveikio trąšų. Dabar jau laistykite palaipsniui vis dažniau, purkškite vandenį aplink augalą. Kai ims augti, tręškite kas dvi savaites (jei grunte nėra ilgalaikių trąšų).

Vasaros mėnesiais puansetiją galite išnešti į saulėtą balkoną. Padėkite taip, kad nepasiektų dieninės saulės spinduliai. Gruntą laikykite drėgną, tręškite kas dvi savaites. Per tą laiką reguliariai trumpinkite ūglius, kad vainikas būtų vešlesnis. Po rugpjūčio vidurio nebekarpykite, nes vėliau puansetija pradeda formuoti žiedpumpurius.

Rugsėjį jau laikykite augalą patalpoje, kurioje ne mažiau kaip 18 laipsn. C. Priežiūra tokia pati, kaip ir prieš tai.

Kad vėl žydėtų

Spalį-lapkritį reikia apriboti augalo dieninę šviesą. Nuo pirmųjų spalio dienų 12-14 valandų (vakare ir naktį) padėkite jį į spintą arba į šviesos nepraleidžiančią dėžę. Antraip nesusiformuos žiedpumpuriai ir lapai liks žali. Net blanki elektrinės lemputės švieselė veikia pažiedžių spalvą.

Sutrumpintos dienos šviesos režimas turi tęstis mažiausiai 10 savaičių. Gruodį, kai ims matytis žiedpumpuriai ir pradės keisti spalvą viršutiniai lapai, šį režimą galite baigti. Nuo gruodžio vidurio gėlės nebetręškite. Antrasis žydėjimas paprastai nebūna toks gausus ir ryškus kaip pirmą kartą, tačiau vis tiek jis gražus.

Kaip dauginti

Puansetija dauginama auginiais. Imami vasariniai ūgliai, 5-7 cm ilgio, kurie lieka po apgenėjimo. Būtina leisti išbėgti pieninėms augalo sultims - nuplaukite jas tekančiu drungnu vandeniu. Tuomet sodinkite į sterilų drėgnoką smėlį. Auginiai, kaip ir susiformavę augalai, neturi būti laikomi patalpoje, kurioje mažiau nei 15 laipsn. C. Rudeniop įsišaknijusius auginius galima perkelti į nedidelius vazonus. Puošniomis gėlėmis jie taps tik po metų.

NAUDINGI PATARIMAI

PUOŠNIAUSIOJI karpažolė, arba puansetija, yra kilusi iš Meksikos ir Gvatemalos. Jos komforto zona - drėgna bei šilta aplinka. Galima auginti kaip daugiametę, tačiau reikia specialios priežiūros.

* Rinkdamiesi puansetiją, atkreipkite dėmesį į žiedynus, primenančius geltonus karoliukus: jie neturi būti išsiskleidę.
* Šis augalas bijo menkiausio šalčio. Saugokite jį net tuomet, kai trumpam išnešate į lauką eidami iš parduotuvės į automobilį.
* Jei kambario temperatūra bus mažiau nei 13 laipsn. C šilumos, gėlė numes lapus. Optimali - 18-22 laipsn. C.
* Namuose augalą laikykite šviesioje, saulėtoje vietoje, tačiau pridenkite nuo tiesioginių dienos saulės spindulių.
* Saugokite nuo skersvėjų.
* Jei vazoną statysite ant palangės, pažiūrėkite, kad lapai neliestų šalto lango stiklo.
* Puansetija nepakenčia sauso karšto oro, sklindančio nuo radiatoriaus.
* Laistykite tik šiltu ir geriau minkštu vandeniu. Jei paliesite šaltu vandeniu, lapai ims kristi.
* Liekite tada, kai išdžiūva viršutinis grunto sluoksnis. Substratas visada turėtų būti kiek drėgnas.
* Lapus dažnai nupurkškite drungnu vandeniu.
* Jei palaisčius vanduo nubėga į lėkštelę, jį išpilkite.
* Nepersodinkite.
----------

AR ŽINOTE, KAD...

* Anot 16 amžiaus legendos, neturtinga mergaitė neturėjusi už ką nupirkti Kalėdų dovanos, angelas jai pašnibždėjęs pririnkti pakelėje piktžolių ir nunešti į bažnyčią. Čia jos virtusios puošniausiomis gėlėmis.
* 17 amžiuje ispanų vienuoliai pranciškonai, gyvenę Pietų Meksikoje, augino puošniąsias karpažoles, kad šios pražystų Kalėdų išvakarėse. Jų lapų forma simbolizavo Betliejaus žvaigždę. Tuo metu gėlė buvo vadinama Nočė Buena (Noche Buena) - naktimi prieš Kalėdas, t. y. Kūčiomis.

Gruodžio 12-oji Jungtinėse Amerikos Valstijose yra laikoma Puansetijos diena.