Sausio 26 d. gimė legendinis kino aktorius Polas Niūmanas.
Dosjė
Polas Niūmanas (Paul Newman) gimė 1925 sausio 26-ąją Klivlande, Ohajo valstijoje (JAV), slovakės ir žydo šeimoje. Turėjo vyresnį brolį Artūrą. Polo seneliai iš tėvo pusės buvo imigrantai iš Lenkijos ir Vengrijos. Tėvas turėjo pelningą sporto prekių parduotuvę, joje dirbo visa šeima. Motina, gimusi Slovakijoje, praktikavo katalikų tikėjimą. Subrendęs aktorius teigė nepriskiriantis savęs jokiai religijai, tačiau prisistatydavo kaip žydas, o tai, pasak jo, esąs labiau iššūkis nei tikėjimas.
P. Niūmanas anksti susidomėjo teatru, nuo 7 metų vaidino mėgėjiškose trupėse. Baigęs vidurinę mokyklą, kurį laiką mokėsi Ohajo universitete. Buvo įstojęs į Jeilio universitetą, pilotų mokymo programą, tačiau paaiškėjus, kad yra daltonikas, buvo pašalintas.
ISTORIJA. Polas Niūmanas ir Elizabet Teilor (Elizabeth Taylor) 1958 m. filme "Katė ant įkaitusio stogo" pagal Tenesio Viljamso (Tennessee Williams) pjesę.
Per II pasaulinį karą trejus metus tarnavo JAV kariniame jūrų laivyne radistu.
Po karo, 1947 m., įstojo į garsiąją Dramos studiją ("Actor's Studio") Niujorke. Pirmieji vaidmenys - televizijos serialuose.
Devynerius metus (1949 m.- 1958 m.) buvo vedęs aktorę Žakliną Vit (Jacqueline Witte). Su ja susilaukė trijų vaikų: sūnaus ir dviejų dukrų. Sūnus mirė būdamas 28 m. nuo narkotikų perdozavimo. Jam atminti P. Niūmanas įkūrė narkomanijos prevencijos centrą "Scott Newman Center".
1953 m. Polas susipažino su aktore Džoana Vudvard (Joanne Woodward, pelniusi "Oskarą" už vaidmenį filme "Trys Ievos veidai" ("Three Faces of Eve")) ir nuo tol dažnai laiką leisdavo jos draugijoje. Tuo metu Žaklina, atsisakiusi aktorės karjeros, rūpinosi dviem mažais vaikais. Jauniausioji, trečioji, jųdviejų dukra gimė 1954 m., tačiau tai neišgelbėjo santuokos: Polas dažniausiai būdavo su Džoana. Po daugelio metų viename interviu, spaudžiamas žurnalisto, aktorius prisipažino, jog "pirmosios santuokos nesėkmė" įvyko dėl jo "nebrandumo", kad tai nesąs niekieno reikalas, bet vis dėlto pridūrė, jog dėl to "kaltę kaip pragarą" jis nešiojasi su savimi visą gyvenimą.
1958 m. įvyko filmo "Ilga karšta vasara" (pagal Viljamo Folknerio (William Faulkner) romaną "Hamletas") premjera. Pagrindiniai veikėjai - P. Niūmanas ir D. Vudvard. Polas buvo nominuotas "Oskarui". Tais pačiais metais pora susituokė.
Per visą karjerą P. Niūmanas nusifilmavo 62 filmuose.
1982 m. įkūrė maisto įmonę "Newman's Own", kurios visą pelną skyrė labdarai. 2014 m. buvo paskelbta, kad paaukota suma siekia 429,3 mln. dol. Taip pat buvo įkūręs ne pelno bendrovę "Safe Water Network".
1988 m. P. Niūmanas įsteigė tarptautinį šeimos stovyklų tinklą "SeriousFun Children's Network" sunkiai sergantiems vaikams. Nuo įkūrimo šia programa pasinaudojo 290 076 vaikai.
Buvo profesionalus lenktynininkas, kelis kartus laimėjo JAV automobilių lenktynių čempionatą.
ŽMONA. P. Niūmanas su antrąja žmona aktore Džoana Vudvard (Joanne Woodward) kartu nugyveno 50 metų ir susilaukė trijų dukrų.
Edas Maklanahanas (Ed McClanahan) knygoje "Žymūs žmonės, kuriuos aš pažinojau" ("Famous People I Have Known", 2003 m.) rašo, jog aktorius buvo įšventintas kaip dvasininkas Visuotinėje gyvenimo bažnyčioje (angl. Universal Life Church). Tai JAV atsiradęs religinis judėjimas, neturintis doktrinų ir leidžiantis kiekvienam tapti kunigu bei padėti žmonėms vadovaujantis savo pasirinkta filosofija, be jokių procedūrų, nes, anot judėjimo iniciatorių, kiekvienas žmogus tam yra pašvęstas Dievo.
Aktorius mirė nuo plaučių vėžio 2008 m. rugsėjo 26 d., sulaukęs 83 metų, savo namuose. Į amžinybę jį palydėjo Džoana, penkios dukros ir aštuoni anūkai. P. Niūmano palaikai buvo kremuoti.
Citatos
Prieš 25 metus negalėjau išeiti į gatvę, nes mane iškart pažindavo. Dabar užsimaukšlinu kepę ir galiu maklinėti kur tinkamas: niekas į mano pusę net nepažvelgs.
Manęs daugiau nebeklausinėja apie mano filmus. Niekas nebežino, kas aš toks.
Aš kaip pelėsinis sūris - įdomus kiek kitaip.
Negaliu atsistebėti, kad sulaukiau tokios senatvės ramiai pergyvenęs visas girtuoklystes, cigaretes ir automobilius, kurie buvo mano gyvenime.
Žmonės sako, kad aš ikona. Bet aš pats taip nemanau. Ir mano anūkas taip negalvoja.
Prieš mirtį mama man pasakė: "Polai, atleisk man. Visus tuos metus aš tau melavau. Man ne 83, man 87-eri." Kai tai papasakojau jos seseriai, ši ėmė juoktis: "Ir tu vėl patikėjai? Jai buvo 93-eji."
KLASIKA. Per savo karjerą P. Niūmenas nusifilmavo 62 filmuose, 10 kartų buvo nominuotas "Oskarui". Wikipedia nuotr.
Daugelis mano, kad esu abejingas. Jie abejingumą painioja su įtarumu.
Jeigu, žaisdamas pokerį, nužiūri visus sėdinčiuosius prie stalo ir negali suprasti, kuris iš jų liurbis, vadinasi, liurbis esi tu.
Išlošti pinigai dukart saldesni už tuos, kuriuos reikia uždirbti.
Kartais man gėda, kad iš padažų gaunu pelno daugiau nei iš aktorystės.
Kai man pasiūlė klijuoti savo vardą ant salotų ir makaronų padažų, ėmiau rėkti: "Ar išprotėjote?! Klijuoti mano veidą ant majonezo indelio?!" Sutikdamas jaučiausi tikra kekšė. Paskui nusprendžiau, kad jeigu atiduosiu visus pinigus labdarai, manęs niekas nelaikys prostitute. Dabar jau visiškai susitaikiau su savo atvaizdu ant padažų. Jie, beje, visai neprasti. Tik kas trečias pirkėjas įsigyja iš labdaringų paskatų. Kiti perka todėl, kad laiko juos gerais.
Man regis, svarbiausia gyvenime - atkreipti dėmesį į tuos, kurie turi mažiau nei tu.
Rasti tiesą laikraščiuose taip pat sunku kaip nusipirkti gerą mėsainį Albanijoje.
Ar daug jūs žinote sąžiningų žmonių? Atskirkite šventuosius nuo nusidėjėlių, ir jums liks tik Abraomas Linkolnas (Abraham Lincoln).
Aš buvau prezidento Niksono asmeninis priešas. Tai didelė garbė, kuri man teko.
Jeigu neturi priešų, vadinasi, neturi charakterio.
Kai kurie žmonės gyvena santuokoje, nes to nori, o ne todėl, kad durys užrakintos.
Aš su niekuo neaptarinėju savo santuokos. Galiu pasakyti tik tiek, nors daugeliui pasirodys banalu: valgau namuose ir nenoriu eiti į jokius kvailus restoranus.
Kai 1961 m. su žmona buvome Las Vegase, pasakiau jai: "Žinai, kad ir ką kalbėtų apie šį miestą, niekur taip pigiai neprisikirsi omarų ir krevečių." Mes nuėjome į kazino, užsisakėme omarų ir krevečių, jų buvo daugybė. Už dolerį ir 25 centus prisirijome tiek, kad vos pajudėjome. Po to Džoana išleido 160 dol. žaidimo automatams, o aš 400 dolerių prakišau "Juodajam Džekui". Taigi krevetės su omarais mums vis dėlto kainavo daugiau nei 1,25 dol.
Man regis, Holivudas be reikalo taip įsikando į tęsinius. Žinoma, tai gera idėja - paimti didingą kūrinį, viską kiek pamaišyti, pakratyti - ir nufilmuoti iš naujo. Bet tai blogas kelias.
Būti aktoriumi nereiškia ką nors kurti - tai reiškia ką nors paaiškinti.
Aš seniai pastebėjau vieną dalyką: įdomiausia interviu dalis yra ta, kuri pasakoma baigus interviu.
Kai filmavome "Kairiarankį šaulį (1958 m. vesternas), aš, ruošdamasis vaidmeniui, kelias savaites gyvenau darbininkų barake, ganiau karves. Ten buvo vienas vaikis, kurį labai norėjau įsirašyti į diktofoną. Man niekaip nepavyko to padaryti - jis buvo labai drovus. Po to aš jį prigirdžiau viskio. Jis atsipalaidavo ir ėmė kalbėti nuostabias nesąmones. Įjungiau diktofoną. Vos jį pamatęs, jis nutilo vidury sakinio. "Aš niekada nesikalbėsiu su tuo daiktu, kuris negali atsakyti." Tai buvo vieninteliai žodžiai, kuriuos man pavyko įrašyti. Aš išjungiau tą velnio diktofoną ir klausiausi toliau.
Aš tikriausiai buvau pernelyg nesubrendęs pirmajai santuokai ir todėl ji nebuvo sėkminga. Šiaip ar taip, tai, kas mums nutiko, kitų žmonių neliečia.
Neverta spausti stabdžių po to, kai jau apsivertei.
Tu augi tik tada, kai esi vienišas.
Tavo draugai - tai ne tie žmonės, kurie pasižymi ypatingais gebėjimais ir savybėmis, ne tie, kurie tau naudingi ir reikalingi. Tai tiesiog draugai.
VERTA PAMATYTI
"Katė ant įkaitusio stogo" (1958 m.)
"Hombre" (1967 m.)
"Bučas Kesidis ir Sandensas Kidas" (1969 m.)
"Teisėjo Rojaus Byno gyvenimas" (1972 m., scenarijų parašė lietuvių kilmės režisierius ir scenaristas Džonas Milius).
"Apgaulė" (1973 m.; filmas apdovanotas 7 "Oskarais")
"Pinigų spindesys" (1987 m., režisavo Martinas Skorsezė (Martin Scorsese); P. Niūmanas pelnė "Oskarą" už pagrindinį vaidmenį)
"Prieblanda" (1998 m.)
"Kelias į pražūtį" (2002 m.)
Rašyti komentarą