Pieštuko šokis, sklindant kavos aromatui

Atvežė šeimos kolekciją

„Puodelis išlaiko ar apgaubia tai, ką geriame. Gyvenimas yra tarsi kava, o darbas, socialiniai ryšiai tėra tik puodelis. Deja, dažniausiai esame tiek susitelkę į puodelį, jog nebesugebame mėgautis kavos skoniu“, – vakarą palyginimu iš mėgstamos iš Bruno Ferero kūrybos pradėjo pedagogė J. Seselskienė. Andrius labiau pasakojo apie savo kūrybą, o Jurgita jį vis papildydavo įžvalgomis iš jų šeimos gyvenimo, neįsivaizduojamo be abiejų mėgstamos – jos baltos, jo juodos – kavos.

Į parodą atvežti darbai kaustė dėmesį – ekspresyvūs ir išraiškingi, kupini siužetą perteikiančių mitologinių detalių bei simbolių. Išskirtiniai, nes neparduodami, tapę Seselskų šeimos kolekcija. Atlikti vien pieštuku: sykį, Andrius suskaičiavo, vienai parodai nupiešęs 50 paveikslų ir tam sunaudojęs 240 pieštukų.

„Paveikslas „Tarp dangaus ir žemės“ – tai mudu, mudviejų gyvenimas, pas mus nėra žodžio „aš“, dažniau – „mes“, nes esame viena“, – tarpusavio ryšių tvirtumą akcentavo sutuoktiniai. Paveikslas „Dievo dovana“ esąs jų šeimos mėgstamiausias, nes labai primena jų dukters Urtės portretą. O Urtė, pasak menininko, išvertus iš graikų kalbos, ir reiškia Dievo dovaną.

A.Seselsko grafikos darbai (iš kairės): „Tarp dangaus ir žemės“, „Dievo dovana“, „Pienė“.

Skanauja simbolius

„Paveikslą „Išsilaisvinimas“ vadinu autoportretu – žmogui pavyksta išsilaisvinti iš medžio lukštų ir tuo džiaugiasi žemė, angelai. O visa, kas nemiela, krenta žemyn tarsi skiedros. Tikrai aš esu išsilaisvinęs, nes galiu daryti tai, ką noriu“, – atviravo menininkas. Paveiksle „Pienė“ jis pavaizdavo pažįstamą 100-metę senolę. „Ji mirė sulaukusi 102-jų metų. Kai su ja susipažinau, ji man paliko labai gilų egzistencinį įspūdį, kai supranti laikinumo pojūtį. Pavaizdavau seną moterį – lyg gyvenimo vėjų iškedentą pienę: angelas neša amžinybėn jos pūkus, o skruostu nusirita ašara“, – paveikslo prasmę paaiškino A. Seselskas.

Jo kūryba alsuoja simboliais. „Juos valgyte valgau, skanauju, turiu vien apie 40 mėgstamų besikartojančių simbolių“, – atviravo dailininkas.

Iliustruoja knygas

Tačiau pavienių paveikslų, sakė A. Seselskas, jau nebetapąs, nes iliustruoja knygas: dabar kuria 150 grafikos darbų ciklą Vytauto Petkevičiaus kūriniui „Molio Motiejus“ ir vasarį įvyksiančiai Knygų mugei iliustruoja Jono Biliūno „Brisiaus galą“.

Ligi tol iliustravo keletą knygų bei albumų. Išpildė ir savo jaunystės svajonę – išleido 100 savo grafikos darbų albumą „Sielos sodai“, kurį dedikavo šeimai – Jurgitai bei vaikams Urtei ir Jonui. Paprašė, kad savo posmais pagal piešinius jį papildytų poetė Ona Jautakė. „Išėjo toks neblogas dailininko ir rašytojo miksas“, – pasidžiaugė A. Seselskas.

Menininkas išklojo artimiausius savo planus: po savaitės abu su Jurgita Kelmės dvare pristatys bendrą fotoparodą, taip pat ketina išleisti spalvotą 2020-ųjų kalendorių.

Į parodą atgabenti paveikslai, tapę J. ir A. Seselskų šeimos kolekcija.

Idėjų generatoriai ir vykdytojai

Sutuoktiniai ne vien pildo savo kūrybines svajones, jiedu yra ir ryškūs visuomenininkai: 5-erius metus puošia Kelmės miesto Kalėdų eglę, o per miesto šventes rengia kiemelius vaikams. Taip pat organizuoja Šiaulių apskrities jaunojo pieštuko virtuozo konkursus, kuriuose kasmet dalyvauja po keliasdešimt vaikų.

J. ir A. Seselskai sumanė Kelmėje įrengti pirmąją Lietuvoje lauko galeriją – be stogo, langų ir durų, kur paveikslus ant aliuminio plokščių žmonės galės apžiūrinėti visą parą.

Sutuoktiniai taip pat žvalgosi jiedviem įperkamo sklypo, kad galėtų įgyvendinti dar vieną galingą projektą – atidaryti mokslo ir meno parką po atviru dangumi.