Pajūryje, netoli Šventosios, duris atvėręs restoranas, o kartu ir viešbutis „Birutės uostas“– nuosavas, šeimyninis Petrikyčių verslas, skaičiuojantis jau ketvirtus metus.
„Mums atrodė, kad gyvensim sau, o biznis eis savaime ir pinigai byrės. Taip nėra. Turi pats suktis, pats viską prižiūrėti ir kontroliuoti”, - pasakojo B. Petrikytė.
Nors „Birutės uoste“ dirba ir samdytų virėjų bei padavėjų, tačiau neretai nuo ryto iki vakaro čia pluša ir pačios šeimininkės. Pirmiausia dėl to, kad taupo. O be to, visi svetimi žmonės turi darbo valandas. Tuo tarpu B. Petrikytės restoranas bei viešbutis dirba kone visada. Jei tik atvyksta klientas ir pageidauja valgyti, Andželika jį pasitinka, priima užsakymą. O Birutė tuojau pat lekia į virtuvę.
„Mama dažnai eina prie puodų, o aš viršuje dirbu. Bet jei daug žmonių, tada skubu ir aš į virtuvę padėti mamai”, - pasakojo Andželika.
Birutė neslepia: pajūrio verslas turi savo specifiką. Jeigu oras blogas – žmonių nelauk. Taigi, viską sudėjus, intensyvus darbas „Birutės uoste“ verda šešias savaites per metus. Bet sceną į restoraną ir buvimą su mylimiausiais žmonėmis iškeitusi Petrikytė nesigaili. Išgyventi galima ir klientų kasmet vis daugiau ir daugiau.
Rašyti komentarą