Pasaulio kino Džokonda - Greta Garbo

Pusę gyvenimo praleidusi visų matoma, kitą pusę ji praleido kaip atsiskyrėlė. Pasiekusi populiarumo piką, ji atsisakė aktorės karjeros ir nustojo rodytis viešumoje. Kokias paslaptis nuo pašalinių akių slėpė Greta Garbo?

Trečiasis vaikas Karlo ir Anos Gustafsonų šeimoje Greta Lovisa gimė 1905 m. rugsėjo 18-ąją, Stokholme. Mažylė į visus žvelgė ryškiai mėlynomis akimis, panašiomis į žvaigždutes, ir niekas tada nenujautė, kad kada nors ji bus vadinama gražiausia pasaulio moterimi.

Būsimosios aktorės tėvas buvo nekalbus žmogus ir smarkiai gėrė, bet su Greta juos siejo labai šilti santykiai. Jis jai skaitydavo knygas, sekdavo pasakas, jiems buvo gera dviese. Kai Greta jau mokėsi mokykloje, tėvas susirgo tuberkulioze ir mirė. Greta sunkiai išgyveno artimiausio žmogaus netektį, kasdien vaikščiodavo prie jo kapo.

Bet gedėti nebuvo kada: šeima buvo neturtinga, tad Gretai teko anksti mesti mokyklą ir įsidarbinti parduotuvėje, prekiavusioje reikmenimis kirpėjams, o paskui pardavėja didelėje universalinėje parduotuvėje, kur ji pradėjo fotografuotis ir prekių reklamoje. Į patrauklią merginą atkreipė dėmesį kino studijos agentai ir pakvietė ją atlikti epizodinį vaidmenį kine.

Pirmą kartą atsidūrusi filmavimo aikštelėje, Greta suprato, kad norėtų kino karjerą tęsti. Ji pradėjo mokytis Karališkojo dramos teatro aktorių mokykloje, kur susipažino su režisieriumi Moricu Stileriu (Mauritz Stiller), nufilmavusiu ją keliuose savo filmuose ir pakeitusiu jos likimą. Susitikus, tarp jų - vyro ir moters - iškart prabėgo kibirkštis. Greta tada pagalvojo, kad būtinai ištekės už šio žmogaus. O režisierius pamanė, kad ši mergina turi nepaprastą potencialą. Ir pradėjo iš jos lipdyti savo Galatėją.

Žvaigždės gimimas

Iš pradžių filmuotis Gretai sekėsi sunkiai. Režisierius kartais privesdavo ją iki ašarų, šiurkščiai su ja kalbėdavo, bet iškart atsiprašydavo. Jis iš jos darė tobulybę. Būtent jis sugalvojo jai slapyvardį Greta Garbo ir sukūrė jai šaltos gražuolės įvaizdį. Moricas privertė ją numesti svorio, išmokė taisyklingai kalbėti, gražiai laikytis ir skoningai rengtis.

G.Garbo aistringai mylėjo savo mokytoją ir globėją, o jis jai nesiūlė tapti jo žmona, nes bijojo sužlugdyti jos karjerą. Moricas manė esąs per senas 19-metei žvaigždei, be to, jo manymu, ji išvis neturėjo tekėti - tai būtų kliūtis jos karjerai.

Netrukus M.Stilerio filmai sulaukė didelės sėkmės ir už vandenyno. Jis buvo pakviestas į JAV dirbti „Metro Goldwyn Mayer" studijoje. Moricas sutiko, bet su sąlyga, kad G.Garbo vyks su juo ir dalyvaus visuose jo projektuose. Studija su malonumu pasirašė sutartį ir su G.Garbo. Taip prasidėjo dviejų Švedijos žvaigždžių amerikietiškasis gyvenimo etapas.

1926 m. ekranuose pasirodė pirmasis amerikiečių filmas su G.Garbo „Srautas" („Torrent"), kuris iškart tapo sezono hitu. Po jo sekė kiti filmai ir G.Garbo tapo naująja amerikiečių žiūrovų dievaite. Bet JAV jų bendradarbiavimas netruko nė kelerių metų. Gretos Pigmalionas, Moricas Stileris, kitaip nei jo mokinė, Holivude sėkmės nesulaukė: nuolatos konfliktavo su studija, nenorėjo mokytis angliškai ir nėjo į jokius kompromisus. O Greta, priešingai, MGM jautėsi visai gerai, sutarė su vadovybe ir net pasiekė, kad sutartyje būtų padaryti pakeitimai, dėl kurių ji už kiekvieną filmą pradėjo gauti didžiulius honorarus.

Naujų vaidmenų siūlymai pylėsi kaip iš gausybės rago ir netrukus ji tapo pagrindine svajonių fabriko žvaigžde. O nesukalbamas ir principingas Moricas Stileris paliko studiją ir nutarė grįžti namo, į Švediją, juolab susirgo tuberkulioze.

Nepanaši į kitas

Kitaip nei kitos nebyliojo kino žvaigždės, G.Garbo garsinio kino epochoje sugebėjo įsitvirtinti Holivudo olimpe. Ryški išvaizda, karališkas stotas, šaltas abejingumas ir arogantiškai pakelti siauručiai antakiai - jos įvaizdis tapo atpažįstamas ir unikalus. Jos grožis neatitiko Holivudo standartų, bet žvilgsnis buvo toks kerintis, kad ji netrukus buvo paskelbta naujuoju grožio etalonu.

Amerikos kino ekspertai padarė išvadą, kad G.Garbo veidas yra unikalus ir visos jos proporcijos - dieviškos: „Gretos Garbo veidą galima sėkmingai fotografuoti bet kokiu rakursu ir esant bet kokiam apšvietimui."

Amerikai ji tapo Europos simboliu. Nuo kitų Holivudo žvaigždžių ji skyrėsi ne tik išvaizda ir skoniu. G.Garbo buvo nepanaši į kitas žvaigždes tuo, kad mėgo tylą, ramybę ir vienatvę. Holivudo kino žvaigždės atkreipdavo į save dėmesį triukšmingais romanais, prašmatniomis vestuvėmis ir skandalingomis skyrybomis, o „Švedijos sfinksas" savo asmeninį gyvenimą saugojo kaip didžiausią paslaptį.

Niekas nežinojo, ką ji veikia ir kaip gyvena, kai palieka filmavimo aikštelę. Greta neduodavo interviu, nepozuodavo fotografams, neatsakinėdavo į gerbėjų laiškus ir nedraugavo su kitais aktoriais. Iš pradžių jos elgesį kiti aiškindavo drovumu, ir čia buvo dalis tiesos. Kartą ji sakė:

„Kai aš atvykau į Ameriką, buvau panaši į laivą be vairo ir be burių - išsigandusi, pasimetusi ir vieniša. Buvau nerangi, baikšti, išdirginta, gėdijausi savo anglų kalbos. Būtent todėl aplink save pasistačiau nepramušamą sieną ir gyvenu už jos, atsitvėrusi nuo viso pasaulio." O kai ji išgarsėjo, aktorės uždarumą visi jau aiškino žvaigždėms būdinga arogancija.

1941 m., per populiarumo piką, 36-erių Greta Garbo netikėtai nusprendė palikti kiną. Tuo metu ji buvo jau visiškai išsekusi. Iš prigimties uždaro būdo Gretą vargino nuolatinis dėmesys, ji niekaip nesuprato, kodėl milijonai žmonių rašo jai laiškus ir prašo atsiųsti nuotrauką su autografu.

Jai norėjosi tylos ir ramybės. Ko gera, ji būtų metusi kiną daug anksčiau, jeigu bankas, kuriame ji laikė visas santaupas, Didžiosios depresijos metais nebūtų bankrutavęs. Pasitraukimo priežasčių ji neįvardijo, todėl visi ėmė spėlioti: kai kas sakė, kad kino žvaigždė išsigando senatvės, o kai kas buvo įsitikinęs, kad po didelės sėkmės ji baiminosi sulaukti nesėkmių ir karjeros saulėlydžio.

Kad ir kaip ten buvo, nuo 1941 m. G.Garbo gyveno kaip atsiskyrėlė. Išsigalvota pavarde - mis Harieta Braun - ji apsigyveno 7 kambarių apartamentuose Niujorke ir stengėsi nesirodyti viešai. Jos karjera kine truko vos 20 metų, o vėlesnius beveik 50 metų Holivudo Sniego karalienė gyveno užsidariusi. Jos devizu tapo žodžiai „noriu, kad mane visi paliktų ramybėje".

Svarbiau už kiną

1990 m., sulaukusi 84-erių, Greta Garbo mirė. Jos išėjimo daugelis net nepastebėjo - tuo metu Holivude jau švytėjo kitos žvaigždės, o ji, po išėjimo, būdavo prisimenama retai. Tačiau aktorei mirus vėl kilo susidomėjimo jos asmenybe banga: biografai ir žurnalistai bandė atkapstyti tikrąsias jos netikėto pasitraukimo iš kino ir atsiskyrėliškumo priežastis. Praėjus 10 metų po

G.Garbo mirties buvo paskelbtas jos asmeninis archyvas, jos laiškai. Tačiau nė vienas jų neatskleidė kino žvaigždės dingimo paslapties. Tais pačiais metais, 2000-iais, buvo išslaptintas švedų karinės žvalgybos archyvas, ir tai padėjo atskleisti nežinomą aktorės gyvenimo pusę.

Jeigu tikėsime ta informacija, G.Garbo Antrojo pasaulinio karo metais buvo sąjungininkų agentė. Jai dalyvaujant buvo sukurtas tinklas agentų, kurie trukdė fašistams pasigaminti atominę bombą. Kaip rašoma tuose dokumentuose, ji dalyvavo gelbstint Danijos žydus, kuriuos naciai ketino išvežti į mirties stovyklas. Gretai ir karališkųjų šeimų nariams juos pavyko išsiųsti į neutralią Šveicariją.

Visa, ką pati aktorė pasakojo šia tema, - tai, kad A.Hitleris buvo jos talento gerbėjas ir G.Garbo juokavo, kad jai reikėjo priimti jo kvietimą atvykti į Vokietiją, paslėpus rankinuke pistoletą.

Aktorė sakė: „Būčiau galėjusi labai lengvai jį nužudyti. Galbūt tai būtų išsprendę visas problemas ir karo nebūtų buvę, o aš būčiau tapusi Žanos d‘Ark masto didvyre. Nors nesu politikė ir karas, ko gera, būtų vis tiek prasidėjęs."

Britų istorikas ir publicistas Deividas Bretas (David Bret) išleido knygą „Greta Garbo: dieviškoji žvaigždė", kurioje teigė: „Greta dažnai dingdavo, pranešusi, kad gydosi. O išties tuo metu atlikdavo Matos Hari vaidmenį, bet ne ekrane, o gyvenime, ir dešimtis kartų yra atsidūrusi per plauką nuo pražūties.

Ji buvo britų žvalgybos MI6 agentė, ir bet kuri nesėkmė jai galėjo kainuoti gyvybę. Pirmieji žingsniai žvalgyboje Gretai parodė, kad gyvenime yra svarbesnių dalykų už filmus."

Garsi aktorė mirė privačioje klinikoje, netoli savo namų. Tai įvyko 1990 metų balandžio 15 dieną. Aktorė ilgai nebuvo laidojama, nes JAV norėjo, kad Holivudo žvaigždės palaikai ilsėtųsi Amerikoje, o švedai buvo visiškai įsitikinę, kad G.Garbo turi likti tėvynėje.

Šis ginčas truko apie 7 metus, ir galų gale didžioji G.Garbo amžinojo poilsio atgulė tėvynėje. Autoritetingas anglų kritikas A.Volkeris 1980 m. rašė: „Holivude buvo, yra ir bus tik dvi didžios žvaigždės - Greta Garbo ir Čarlis Čaplinas. O kiti, iš pirmo žvilgsnio ne mažiau garsūs ir talentingi, buvo tik pavaldiniai šių nekarūnuotų ekrano karalių svitoje."