Palanga sieks naujo premjero dėmesio

Apie Palangos ateitį kalbėjomės su Pranu Žeimiu.

– Ar turėjote galimybę sudėti bluostą rinkimų naktį?

– Nelabai. Atsiguliau tik pusę penkių ryto, o septintą valandą buvau vėl ant kojų.

– Kas buvo pirmieji jūsų sveikintojai?

– Jų buvo daug. Tarp pirmųjų – ir A. Velykienė, ir E. Gentvilas, ir TS-LKD pirmininkas A. Kubilius. Net važiuoti nelabai galiu – visi skambina.

– Nemažai palangiškių sako, kad pergalę jums lėmė mero Š. Vaitkaus populiarumas ir jo palaikymas.

– Manau, kad „super“ aktyvaus ir populiaraus mero parama buvo itin svarbi mano pergalei. Žmonės vertina, kad Vyriausybė parodė daug dėmesio Palangai per pastaruosius metus.

– Kokios pralaimėjimo Šventojoje priežastys?

– Matyt, galėčiau papriekaištauti dėl to ir Šventosios seniūnui, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nariui, kad ne viską padarė, ko gero, pristigo aktyvumo.

Antra, aiškiai nepakanka dabartinės miesto Tarybos dėmesio Šventajai. Požiūris į ją turi būti ne toks, koks dabar.

Trečia, Šventojoje buvo daugiau ir garsesnių agitatorių už G. Krasauskienę.

– Apklausos nežadėjo tiek daug mandatų (TS-LKD, gavusi 33 Seimo mandatus, liko antra, po Socialdemokratų, gavusių 38, – aut.) Tėvynės Sąjungai. Kas nulėmė tokį palyginti gerą jūsų partijos pasirodymą rinkimuose?

– Manau, tai nulėmė didieji miestai – Vilnius ir Kaunas, kuriuose mes tradiciškai susilaukiame rinkėjų paramos. Ypač Kaunas – konservatorių citadelė. Žmonės kitų partijų pažadais nelabai tikėjo, nors jos žadėjo nepalyginamai daugiau nei konservatoriai.

– Jeigu TS-LKD bus opozicijoje, ar galėsite realiai padėti Palangai kaip iki šiol?

– Manau, kad taip. Žinoma, tam tikrų sudėtingumų atsiras. Tokios Lietuvos politinio gyvenimo realijos: atėję „savi“, proteguoja tuos merus ir vicemerus, kurie priklauso tai pačiai partijai kaip ir valdančioji. Žinant Š. Vaitkaus aktyvumą, man atrodo, kad jeigu jis praleis tiek pat laiko Vilniuje, kiek praleido kartu su darbą baigiančia Vyriausybe, tuomet pavyks susitarti. O tartis dėl ko tikrai yra. Visų pirma, dėl kurhauzo darbų finansavimo kitais metais. Kalbame apie du milijonus litų. Bet kai kurių neramių žinių jau susilaukėme. Pavyzdžiui, galimo premjero A. Butkevičiaus užuominos, kad gali būti peržiūrėtas kitų metų biudžetas. Vadinasi, merui teks gerokai padirbėti susitikinėjant, įrodant, kad projektas turi būti toliau vykdomas. Meras turės išeikvoti daugiau laiko ir jėgų sąnaudų, kad susilauktų pritarimo iš naujo premjero.

– Ar savivaldybės vadovai turi kitų kelių prisibelsti pas būsimą socialdemokratų premjerą?

– Pirmiausia Š. Vaitkus turės ieškoti galimybės susitikti su naujuoju Vyriausybės vadovu, išdėstyti Palangos reikalus ir žiūrėti, kaip jis reaguoja.

– Ar būtų labiau rizikinga ar tikslinga keisti miesto Tarybos valdančiosios koalicijos sudėtį, prisitaikant prie pakitusios politinės situacijos?

– Nemanau, kad to reikėtų. Dabartinė koalicija puikiai sutaria ir dirba. Aišku, merui reikės bendrauti ir toliau su visais, o socialdemokratams ir „darbiečiams“ Tarybos nariams būtų kaip pareiga dabar labiau rūpintis miestu.

– „Amžina“ kova tarp liberalcentristo R. Palaičio ir jūsų baigėsi buvusio ministro nokautu. Ar jaučiate piktdžiugą?

– Tikrai ne. Aš jo pralaimėjimą matau kitaip. Neapsirikau, kad kandidatavau. Mano apsisprendimą kandidatuoti nulėmė FNTT skandalas, į kurį buvo įsipainiojęs R. Palaitis.

– Ar nepakenkė R. Palaičiui bandymas nutildyti „Palangos tiltą“?

– Aš manau, kad pakenkė. Teisminiai procesai, informacija apie sudaužytą laikraščio reklamos stendą privertė ne vieną rinkėją susimąstyti apie buvusio ministro intencijas. Žmonės pastebėjo tuos dalykus ir įvertino.

– Ar galimai kairiųjų koalicija bus patvari?

– Nemanau. Po devynių mėnesių ji gali pradėti braškėti. Manau, kad nesutarimai joje prasidės dėl autokratiškų Darbo partijos veiksmų koalicijoje. Bet visi pamatysime, kaip bus.