Operos solistė: „Nuo mažumės buvau tikra, kad žengsiu muzikos keliu“

„Aš visada žinojau, kad noriu tapti dainininke, tai tarsi buvo užkoduota mano genuose. Visi turime gebėjimų, labai svarbu juos atrasti ir lavinti, džiaugiuosi, kad mano tėvai man padėjo surasti mano talentą labai anksti“, – G. Kupšytė tvirtino, kad tėvai yra didžiausi jos gerbėjai.

Vertingos patirtys skatino tobulėti

Anot pašnekovės, ji Kretingos meno mokyklą pradėjo lankyti šešerių, ten prabėgo jos gražiausi vaikystės ir paauglystės metai: „Širdyje nešiojuosi labai daug nuostabių atsiminimų apie šią mokyklą, o dainuoti chore „Saulainė“, kuriame praleidau beveik dešimtmetį, mane išmokė disciplinos ir atsidavimo.“

Jos teigimu, pirmoji mokytoja Violeta Andruškevičienė, išskirtinio profesionalumo choro vadovė, ją išmokė pamilti dainavimą. „Išvykos į užsienį, choro skinami laurai būdavo patys saldžiausi. Puikiai pamenu užplūstantį vienybės jausmą stovint užkulisiuose su visu mergaičių choru prieš žengiant ant labai svarbaus konkurso scenos ir begalinį norą pasirodyti kuo geriau“, – prisiminė G. Kupšytė.

Vėliau ketverius metus pašnekovė mokėsi Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje, kurioje ji pradėjo gilintis į operinio dainavimo subtilybes: „Galima sakyti, aš operos neieškojau, ji pati mane surado. Pirmoji operinio dainavimo mokytoja suteikė gerus techninius pamatus toliau vystytis mano balsui.

Pirmaisiais dainininko metais labai svarbi gera pedagogo ausis ir priežiūra. Besimokydama čia supratau, kad operos solisto profesija yra labai sudėtinga ir reikalaujanti kantrybės, sunkaus darbo, atsidavimo ir nuolatinio mokymosi.“

Baigusi mokyklą, pašnekovė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) pradėjo mokytis klasikinio vokalo pas Sigutę Stonytę. „Labai norėjau studijuoti būtent pas ją. S. Stonytė – viena iškiliausių šalies solisčių, kelianti aukštus standartus ir sau, ir savo studentams.

Didžiuojuosi buvusi jos studentė, S. Stonytė man yra didelis autoritetas. Ji išmokė interpretuoti skirtingą kompozitorių muziką, suprasti stiliaus ypatybes, visų svarbiausia – supratau, kaip valdyti savo instrumentą ir kokį repertuarą turėčiau dainuoti“, – tvirtino pašnekovė.

Pasak jos, studijų LMTA metu įkvepianti patirtis buvo dirbti ir su Jurgiu Karnavičiumi, kuris akompanuodavo profesorės studentams. Studijos LMTA buvo orientuotos į vokalo technikos tobulinimą, muzikos teoriją, vaidybą, šokį. Studijuodama G. Kupšytė pradėjo bendradarbiauti su „Vilnius City Opera“, kuriai vadovauja Dalia Ibelhauptaitė.

„Dainuoti ir girdėti Asmik Grigorian, Kosto Smorigino ir daugelio kitų įžymių solistų balsus man buvo neįkainojama patirtis. Atlikti vaidmenį yra nemažas iššūkis, reikalaujantis suformuoto balso, todėl džiaugiuosi, kad LMTA bakalauro studijos suteikė galimybę mokytis skirtingų stilių ir kompozitorių muzikos be reikalavimų dainuoti taip vadinamąsias pilnas roles.

Studijuojant magistrantūroje, mano pirmas vaidmuo buvo Ciesca G.Puccini operoje „Gianni Schicchi“. Magistro studijas užbaigiau atlikdama Aličės vaidmenį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje G.Verdi operoje „Falstafas“ kartu su LMTA simfoniniu orkestru, kuriam dirigavo Martynas Staškus“, – prisiminė G. Kupšytė.

Sužavėjo Anglijos dainavimo mokykla

Baigusi magistro studijas LMTA, kretingiškė, norėdama įgyti naujos patirties, nutarė išbandyti savo jėgas ir įstoti į Karališkąją muzikos akademiją Londone. „Tai – viena prestižiškiausių muzikos institucijų pasaulyje. Stojimo procesas gana komplikuotas, nes stojamuosius sudarė du turai Londone, stojančiųjų buvo per 400, į šią prestižinę operos studiją pateko tik 11 dainininkų. Konkurencija yra didžiulė, tai pajutau išvykusi iš Lietuvos“, – apibūdino pašnekovė.

Mecosopranas pasaulinėje operos scenoje žengia pirmuosius žingsnius (iš kairės): M. Ravelio operoje „L‘enfant et les sortil?ges“ sukurtas voverės vaidmuo, J. Massenet operoje „Ch?rubin“ įkūnytas Chérubin personažas ir šuns vaidmuo L.Jan?ček operoje „The Cunning Little Vixen“.

Jos tikinimu, ši muzikos meka galutinai ją suformavo kaip muzikantę ir dainininkę. Pradžia nebuvo lengva, tačiau pašnekovė jautėsi užtikrinta savo muzikiniu pasiruošimu, talentu ir užsispyrimu. Per dvejus metus, praleistus šioje akademijoje, G. Kupšytė sukūrė šešis vaidmenis, laimėjo pirmąją vietą Isabel Jay konkurse, dalyvavo meistriškumo kursuose su žymiais pedagogais – Susan Bullock, Richard Bonynge ir Christian Gerharer.

Šiuo metu pašnekovė studijuoja Mascarade operos studijoje Florencijoje Italijoje: „Jaučiu, kad viduje turiu slaptą varikliuką, kuris neleidžia stovėti vietoje ir džiaugtis pasiekimais. Mane įkvepia žmonės, aplankytos šalys ar gamta. Esu kaimo vaikas, todėl pasivaikščioti parke, pabūti gamtoje man yra ir poilsis, ir įkvėpimas.“

Paklausus, ar po intensyvių studidjų lieka laiko poilsiui, operos solistė tikino, kad šiuo metu ji siekia kuo daugiau laiko skirti dainavimui. „Tai – daugiau nei profesija, tai yra gyvenimo būdas. Randu laiko ir skambučiui šeimai, jei esu kitoje šalyje, draugams, asmeniniam gyvenimui ir kelionėms. Be patirtų išgyvenimų būtų sudėtinga suprasti personažų ar dainų istorijas“, – tvirtino moteris.

Pasak G. Kupšytės, naujai partijai paruošti reikia skirti daug laiko ir kruopštaus darbo. Vis dėlto, praėjusią vasarą pašnekovei „New Generation“ Festivalyje Italijoje buvo pasiūlytas Čenerentolos vaidmuo G.Rossini operoje „La Cenerentola“, iki repeticijų pradžios buvo vos dvi savaitės, o opera – italų kalba ir per 300 puslapių muzikos: „Buvo nemažai streso, bet dabar galiu teigti, kad greitai mokausi, o kartais užtenka padainuoti kelis kartus dainą ar ariją, ir teksas ar muzika jau mano galvoje.“

Operos solistui įprasta dainuoti penkiomis ar šešiomis kalbomis, pašnekovė laisvai kalba keturiomis kalbomis. Anot G. Kupšytės, muzika ir kalba yra labai glaudžiai susiję, todėl nesuprantant teksto prasmės ir tos kalbos niuansų, labai sunku perteikti operos personažo ar dainos subtilybes.

Kadangi operos solistė yra mecosopranas, ji dažnai atlieka vyriškas partijas.„Šiuo metu mano mėgstamiausias personažas yra Chérubin J.Massenet operoje „Chérubin“. Šis pagrindinis vaidmuo operoje buvo mano paskutinis Karališkojoje muzikos akademijoje ir kol kas brangiausias. Mano svajonių rolė yra Octavian, R. Strauss operoje „Rožės kavalierius“, – atskleidė pašnekovė.

Nors G. Kupšytė žengia pirmuosius žingsius didžiosios operos scenoje, solistė jau yra pelniusi keletą apdovanojimų – ji yra kelių konkursų Lietuvoje laureatė, laimėjo pirmąją vietą Isabel Jay konkurse Karališkojoje muzikos akademijoje, „CLC Music Section Student award“ apdovanojimą Londone, pateko į tarptautinio Virgilijaus Noreikos konkurso pusfinalį, šiuo metu ji yra pasiekusi pusfinalį tarptautiniame Ottavio Ziino konkurse Italijoje, tačiau dėl pandemijos konkursas nukeltas į pavasarį.

Kretingiškė tikino, kad jos kalendoriuje artimiausi dveji metai jau yra užimti, tačiau ji tikisi ateityje sugrįžti ir į lietuvišką operos sceną: „Man būtų didžiulė garbė grįžti ir sukurti vaidmenį lietuviškoje scenoje, tačiau kol kas tokių planų mano kalendoriuje nėra, bet, manau ateityje tikrai atsiras progų. Dabar studijuodama Florencijoje ruošiu naują rolę – Veronique, kurią tikiuosi vasario mėnesį atlikti G. Bizet operoje „Le docteur Miracle“ kartu su Opéra de Chambre de Gen?ve Šveicarijoje.

Ši pandemija man suteikė galimybę išmokti dar daugiau naujos muzikos ir susikoncentruoti į save. Stengiuosi žvelgti į šią situaciją pozityviai, manau, kad visi muzikantai grįš su nauju įkvėpimu, o publika – su begaliniu noru patirti gyvai atliekamą muziką.“