"Jau nuo vaikystės norėjau rašyti. Negalvojau tapsianti politike, niekada to nenorėjau", - teigė N. Puteikienė, trečiadienį atšventusi savo gimtadienį. Ji pridūrė rašanti visą gyvenimą, tačiau pastaruoju metu laiko kūrybai vis mažėja dėl intensyvaus darbo Jūrų muziejuje ir kitos veiklos.
Nors eilėraščių susikaupė klodai, tačiau išleisti poezijos knygos ji neplanuoja. Kūryba esą labai asmeniška veikla, norą leidiniu įprasminti kūrybą menkina ir tai, kad pastaruoju metu knygynų lentynose gausu knygų, kurias parašė to daryti nė negebantys žmonės.
"Tačiau, bėgant metams, ramybės nedavė paprasta egzistencinė mintis: mums visiems ateinant į žemę yra duoti tam tikri gabumai - tarsi pumpuras, kurį per gyvenimą mes turime išskleisti. Taigi nusprendžiau šiais kūrybiniais bandymais pasidalinti viešai, - teigė pašnekovė. - Taip pat norėjosi atsiskleisti, parodyti, koks žmogus iš tiesų esu. Apskritai mano kūryba yra apie tai, kodėl mes esame šioje žemėje, apie meilę, kad ir kaip banaliai tai skambėtų."
Po savo eilėraščiais politikė prisistato Nikos Aukštaitytės vardu. Tai - slapyvardis, kuriuo prisidengusi ji rašė žurnale "Kinas". Vėliau "Lietuvos aide", kuriame rašė apie dailę, kiną, meną, kultūros pasaulį.
Kodėl moteris vis dėlto pasuko ne kūrybos, o politikos keliu, pašnekovė teigė, jog ši sritis visada buvo šalia jos.
"Tačiau man buvo per akis to, kad Naglis (Puteikis. - Autor. past.) dalyvavo politikoje. Aš jį visuomet labai palaikiau, nes politiką laikau vyriška sritimi. Nagliui niekada nešykštėdavau patarimų apie viešuosius ryšius. Tačiau kai mano vyras pasitraukė iš Klaipėdos politinės erdvės, į mane kreipėsi žmonės - kad aš tapčiau visuomeninio komiteto nare", - apie pradžią pasakojo pašnekovė.
Rašyti komentarą