Netekome rašytojo, žurnalisto Vytauto Volerto

Vytautas Pranas Volertas gimė 1921 metų rugpjūčio 22 dieną tuometinės Alytaus apskrities Seirijų valsčiuje. Baigęs Alytaus gimnaziją, 1939 metais įstojo studijuoti statybos mokslus Vytauto Didžiojo universitete, tačiau studijų nebaigė. Karo metais dėstė matematiką vienoje Kauno gimnazijoje. Pasitraukęs į Vokietiją, mokytojavo Klemtoko pabėgėlių (DP) stovyklos lietuviškoje gimnazijoje. Ten išėjo ir jo vienintelis poezijos rinkinys "Verpetai". 1951-1954 metais V. Volertas studijavo Pensilvanijos universitete (JAV) matematiką, 1955-1961 Merilendo universitete elektroniką, o 1965-1971 vėl Pensilvanijoje sistemų inžineriją.

Daugelį metų dirbo elektroninių erdvės komunikacijų inžinieriumi ir vadybininku, dėstė matematiką ir informacijos teoriją kolegijose, paskelbė straipsnių radijo technikos klausimais. Dalyvavo išeivijos veikloje, buvo išrinktas JAV lietuvių bendruomenės tarybos nariu. Nuo 1948 metų buvo Lietuvių žurnalistų sąjungos išeivijoje, nuo 1951 - Lietuvių rašytojų draugijos narys. Išeivijoje kaip kritikas Vytauto Dyvo slapyvardžiu bendradarbiavo "Aidų" žurnale, Vytauto Seirijo slapyvardžiu paskelbė daugybę publicistinių straipsnių išeivijos lietuvių periodikoje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, įsitraukė į Lietuvos kultūrinį gyvenimą, buvo nuolatinis "Dienovidžio" bendradarbis.

Pirmąjį savo prozos kūrinį V. Volertas paskelbė "Jaunajame ūkininke" dar 1935 metais. Vėliau rašytojas sukūrė ir išleido penkiolika romanų, pasakojimų ir novelių rinkinį "Meilė žolei" (1997), literatūrinio pobūdžio atsiminimus "Angelams vedant, velniams painiojant" (1995) bei "Viešnagėje pas Dievą" (2001). Paskutinysis autoriaus romanas "Varniukai" išėjo 2010 metais. Trejetas jo romanų laimėjo "Draugo" dienraščio romanų konkursus ir buvo apdovanoti premijomis, o 2004 metais už viso gyvenimo kūrybą jam buvo įteikta Lietuvos rašytojų draugijos premija.

V. Volerto proza aprėpia įvairią tematiką - nepriklausomybės metą, sovietinę okupaciją, pasitraukimą iš tėvynės; vis dėlto daugelyje kūrinių žvilgsnis koncentruojamas į išeivijos gyvenimą. Jo kūrybą apžvelgusio Vytauto Kubiliaus žodžiais, "Amerikos industrinis didmiestis tampa natūralia Volerto prozos herojų aplinka, o jo koloritas - dominuojančia vaizdine gama. Dinamiškam išorinės kaitos ir vidinės įtampos ritmui pritinka ekspresionizmo stilistikos elementai - ryškiai akcentuota portreto detalė, metaforizuotas peizažas, netikėti palyginimai, aštriabriauniai aforistiški dialogai".

V. Volertas amžino poilsio atgulė Filadelfijos kapinėse.