"Mes nešvenčiam vaikų gimtadienių"

Gražios kaip angeliukai, tik burnytės išterliotos ir drabužėliai murzini.

Devinta valanda ryto. Rasutė atsakinėja į Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyresniosios specialistės Alinos Beniušienės klausimus. Teisinasi nespėjusi susitvarkyti kambarių, nes melžusi kaimynės karves. Vaikai papusryčiavę: iškepusi dešimtį kiaušinių su lašinukais. Beje, mokyklinukai pavalgo ir mokykloje.

Tokią šeimą išmaitinti - ne juokas. Moteris sako, jog 180 kg bekoną namiškiai sudoroja per mėnesį. "Nusiperkame žuvies, užsiauginame savo paukščių. Visko mums gana", - nesiskundė šeimininkė.

Litvinai augina pulką žąsų, ančių, vištų. Turi kiaulių ir karvę. Prieš keletą metų, kai socialinių pašalpų niekas nekontroliavo, anot inspektorės, šeima pinigų pritrūkdavo jau po keleto dienų. Gyvulių nei pasėlių tuomet neaugino.

Jau dvejus metus šios šeimos biudžetą (apie 1900 litų) tvarko priskirta lankomosios priežiūros darbuotoja. Devyni šeimos vaikai mūsų apsilankymo dieną buvo mokykloje, keturi jauniausi - namuose. Vyriausia dukra, kuriai neseniai sukako 19 metų, lanko profesinę mokyklą Mažeikiuose.

Šeimos galva - Pranas Litvinas, jam 45-eri. Penkiolika metų jis nedirba, tad šeima gyvena iš valstybės skiriamų pašalpų. Vyras vis žada lankyti Darbo biržos organizuojamus suvirintojų kursus bei ieškoti darbo. Žada jau seniai.

Rasutė ištekėjo būdama vos 19-os metų. Pasipylė vaikai - apie darbą nėra kada pagalvoti. Kasmet į pasaulį išleidžia po naują vaikelį. Ji ir pati kilusi iš penkiolikos vaikų šeimos.

Pagrandukė - devynių mėnesių Reda. Sėdėjo patenkinta vaikštynėje. Mama guodėsi, jog "pamperiai" jiems neįperkami, tad naudoja vystykliukus.

Mažiausiųjų vaikų gimtadienių šeima nešvenčia. Vis dėl pinigų... O vyresnieji pamini mokykloje. Tačiau Kalėdų ir Velykų, pasak Rasutės, nepamiršta.

"Jei atims - negyvensiu"

Mosėdyje pas vienišą senutę glaudžiasi neįgali 30-metė Kristina. Dėl psichikos sutrikimų medikai jai neleido auginti trijų vaikų. Jie auga kitur - globos namuose ir pas globėjus. Pasak inspeltoprės, vaikai yra sveiki.

Prieš metus Kristina vėl susilaukė atžalos...

Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojoms nekilo ranka atimti kūdikį iš sergančios, tačiau labai atsidavusios mamos. Kristina tvirtino, jog netekusi savo vaiko ji ir pati negyvens. Dabar jai priskirta lankomosios priežiūros darbuotoja.

"Mano sugyventinis girtuokliauja, bet aš bijau jį išvaryti. Jis grasina, kad atims iš manęs vaiką. Bijau aš tų grasinimų. Ir taip nuo mažens augau šeimoje, kur nebuvo ramybės", - guodėsi Kristina. Per mėnesį ji gauna 193 litus. Už šiuos pinigus jai reikia prasimaitinti pačiai su vaikeliu ir dar išlaikyti geriantį gyvenimo draugą.

"Žinau, ko reikia mano vaikams"

Šatraminių kaime gyvenančios Rimos ir Kęstučio Česnauskų šeimos kraitis - 12 vaikų. Rimai - 38-eri, Kęstučiui - 41-eri. Vyriausiam jų sūnui - devyniolika. Vyresnėlis dirba Palangoje, kitas sūnus mokosi profesinėje mokykloje.

Su tėvais gyvena dešimt vaikų: septyni tądien buvo mokykloje, o namuose lakstė trys. Jauniausiai atžalai - 1,7 metų.

Nors ir skurdūs namai, ir gausi šeimyna, vis dėlto namus tvarkanti moters ranka jaučiama.

Šeimos biudžetą sudaro 1500 litų mėnesinių socialinių pašalpų. Ne vieną dešimtį metų nedirbantis vyras neskuba ieškotis darbo. Jis planuoja lankyti Darbo biržos organizuojamus kursus, o jau tada...

Šeima neturi savo namų, gyvena seniūnijai priklausančiame būste. Čia buvo perkelti prieš keletą metų. Prieš tai savo sodyboje neturėjo malkų - sukūreno sandėliuką, ir valdžia susirūpino...

Rima Česnauskienė pyksta, kad su lankomosios priežiūros darbuotoja jai privalu tartis, kur išleisti pinigus. "Aš esu mama ir geriausiai žinau, ko reikia mano vaikams," - tvirtino ji...