Marius Mačiulis: "Būčiau prastas savo laidos herojus"

Buvo stresas. Nežinau, ar žmonės nepasmerks mūsų, atskleidžiančių visuomenei žinomų žmonių nuodėmingas istorijas. Bet pasiūlymas įdomus, kaip ir patirtis. Su žurnalistika tai nieko bendra neturi, aš nevažinėsiu su žurnalistų grupe, kuri daro reportažus, tik peržiūrėsiu siužetus ir komentuosiu. Tai ne pokalbių laida.

Žiūrovams jau atšipo smalsumas, žiūrint į vis tas pačias personas, vadinamas įžymybėmis dėl to, kad pasisiuvo kurią kūno dalį ar sudalyvavo neskoningame skandalėlyje. Ką įžymybėmis laikytumėte jūs?

Čia tik jūs galvojate, kad visos įžymybės jau sugromuliuotos. Jų yra ir naujų. Šiais laikais televizinis skandalas būtų, jeigu vėl pasirodytų laida "Mūsų miesteliai", kurią labai mėgau. Šiaip iš tiesų dauguma skandalų yra išpūsti. Pas mus nieko surežisuoto nebus, bet pažadam humoro ir ironijos, ir nuodėmės nebus išgalvotos. Man tai įžymus žmogus yra buvęs kandidatas į prezidentus Petraitis, apsivogęs "Humanos" parduotuvėje. Negali rimtai į tai žiūrėti.

Jeigu kai kuriuos tauta pavadino žvaigždėmis, tai mes nebepervadinsime, nors aš asmeniškai įsitikinęs, kad tikrosios didžiosios žvaigždės yra kūrybingieji - tie mokytojai, už dyką dirbantys, aktoriai pagaliau. Gal jiems to dėmesio ir per mažai skiriama.

Gal senieji konservatyvesni režisieriai supyks, kad savo talentą švaistote maivydamasis eteryje, ir nebeskirs jums vaidmenų?

Jeigu kalbate apie serialus, tai rimti dalykai, o jei apie laidą, tai ji bus etiška, mandagi. Vienintelė ir pagrindinė mano sąlyga buvo, kad laida bus suderinta su mano darbu teatre. Beje, teatre irgi pavojinga, greitai gali išsieikvot ir teks pasitraukt, o aš esu skeptiškas tiems kolegoms ir režisieriams, kurie sėdi teatre kaip milžino paunksmėje ir sako, kad turi gyventi jame, kaip vienuolyne. Svarbu profesionalumas.

Kokią laidą vesti ar vaidmenį vaidinti nesutiktumėte už jokius pinigus?

Galvoju tik apie tai, ką norėčiau vaidinti - viską, ką pasiūlytų. Esu labai neišrankus, gal ir pasiūlymų nėra tiek daug. Kiekvieną vaidmenį gali prisijaukint, kad tau būtų įdomus, nes jeigu eisi ant scenos pasakoti, kas pačiam nerūpi - kam išvis eiti?

Šiuo metu Elfų teatre repetuojate miuzikle "Meilė be akcento" ir turbūt dainuojate, šokate?

Ir per galvą verčiuosi. Su šokiais man gal ir nieko, bet su klausa - nieko gero, reikia padirbėti prie tų dainelių. Ir su baltu pavydu žiūriu į kolegas, kurie išgirdę bet kokią melodiją, gali ją atkartoti. O man reikia įsiklausyti daug kartų. Smagu, kad turėdamas plikės "šukuoseną" ten vaidinu kirpėją.

Smalsu, ką jumyse, švelniame inteligentiškame, atrado jūsų draugė, avangardo ir radikaliųjų menų kūrėja amerikietė režisierė Yana Ross? Ji atrodo "kieta", šluojanti savo kelyje visas kliūtis.

Ė... Nežinau, gal sužavėjau savo šnekumu, nes kai susitikome pirmą kartą, aš mokėjau tik vieną anglišką žodį "helou". O ji mokėjo tik "labas". Ji nevarto, kaip tik viską kuria savo kelyje. Yana stipri moteris, turėjusi daugybę projektų, Amerikoje įkūrusi teatrą, ir priėmusi sprendimą gyventi šioje ašarų pakalnėje.

Jūs kaip aktorius jai irgi patinkate? Ar nekompleksuojate, kad reikia paklusti režisierei, tartum ji būtų Pigmalionas, o jūs - Galatėja, kurią ji lipdo?

Na, ji mane giria, bet amerikiečiai viskuo žavisi, ir nežinia, ar tikrai viskas gerai, ar jie tai sako, kad neįžeistų. Bet šiaip mes vienas kitą palaikom. Ji ir kritikuoja mano vaidybą, tai kūrybinis dviejų žmonių, susijusių su teatru, kalbėjimas - be didelių įsižeidimų. Mes daug ginčijamės dėl miuziklo, nors aš turėčiau mažiau kelti vėją. O kompleksų nėra, nes režisieriui privalu organizuoti viską, kas vyksta scenoje, su savo idėjomis, kita vertus, ir ji pati vaidina tame miuzikle. Ji pati save kuria.

Ką manote apie ciniškai iškreipiančias tikrovės vaizdelį televizijos laidas, kuriose "tulpiniai kala prie kryžiaus prokurorus", aiškina, kas kaltas, o kas teisus ir panašiai?

Aš laikau tai dvasios nešvankybe ir nuopuoliu. Sutinku, kad televizininkai mato tik reitingus, bet gal krizė išgelbės, jie atsisakys netikrų blizgučių. Gal žmonės pagaliau pradės eiti į teatrą, nors ir šiam krizė gali padaryti meškos paslaugą ir jis visaip įsiteikinės žiūrovui, kad tik tą bilietėlį nupirktų.

Ar jūsų vaidmenys serialuose netrukdo gyventi, ar sunku nusikrapštyti niekšelio įvaizdį kaip priskretusį drabužį?

Jie nepriskretę, aš pats juos prisiėmiau. Mūsų žmonės mandagūs, neturiu jokių problemų. Jie kartais pakalbina, bet nėra įkyrūs nei priešiški. Mano tie "šlykštukai" tokiais negimsta, ir įdomu, kai matyti jų charakterio vystymasis scenarijuje, jeigu tai pavyksta. Ir "Nemylimuose" mano kuriamas Zylės personažas nėra blogas, tik kažkaip gyvenime kartais ima ir nužudo vieną kitą žmogų. Jis bando išlipti, išgyventi ir, jo akimis, priima teisingus sprendimus. Kaip ir Makbetas - nepasakysi, kad nesisieloja, kad jo sąžinė negraužia.

Kaip praleistas laikas jums atrodo prasmingas, o kaip - linksmas?

Linksmiausias, kai esu pavargęs ir galiu nuvažiuoti pailsėti į savo miestelį, Kudirkos Naumiestį, kuris man yra Lietuvos rojus. Teka dvi upės... Taip, esu visiškas suvalkietis, bjaurus, taupus, šykštus. Bet kaip tik viskuo dalinuosi, ką turiu, dvasinėm vertybėm... Ir tranzuotojus savo automobiliu paimu pavežti.

O jeigu man patikėtų kartą vesti "Nuodėmių dešimtuką", kokias jūsų nuodėmes galėčiau demaskuoti?

Aš, žinokit, be nuodėmės, todėl man ir davė tą laidos vedėjo kostiumą. Žmogaus be jokios dėmelės režisieriai ieškojo, didžiulė atranka buvo ir laimėjau aš. Aš būčiau prastas savo laidos herojus, - ironizavo pokalbininkas.