Magistrinio darbo tema atviliojo į Klaipėdą

Vokietis Svenas Haase ir lenkė Anetta Srymirska prieš aštuonerius metus susipažino Diuseldorfe. Jaunuolių draugystė greitai peraugo į meilę ir po kurio laiko jie sumainė žiedus.

Kadangi Svenas visada žavėjosi Rytų Europa, jie abu nutarė įsikurti Ščecine. Anetta pradėjo studijuoti vokiečių kalbą universitete. Šiemet ji sužinojo ir savo magistro darbo temą - pagal 19 amžiaus prūsų rašytojo Ernsto Vicherto knygą "Lietuvos pasakojimai" išanalizuoti tautinius santykius tarp vokiečių bei lietuvių buvusioje Prūsijoje bei palyginti juos su dabartine tautinių santykių situacija Klaipėdos regione. Magistrinio darbo tema paskatino jaunuolius atvykti į Klaipėdą.

- Ernstas Vichertas savo knygoje labai gražiai atsiliepia apie Klaipėdos krašto lietuvius ir jų draugiškus santykius su vokiečiais. Iš jo kūrinių sužinojome ir apie kitų čia gyvenusių tautų - žydų, kuršių - kasdienybę bei mąstymą. Bandysime išsiaiškinti, ar Vichertas buvo pakankamai objektyvus, taip pat kokie dabar yra skirtingų tautų atstovų santykiai Klaipėdoje.

Norėdami išsiaiškinti, kokia miesto tautinė sudėtis, nuėjome į Turizmo ir kultūros centrą. Bet, deja, ten galėjome gauti informacijos tik apie viešbučius ir lankytinas vietas. Manome, kad jie turėtų teikti įvairesnę informaciją, nes dabar buvome priversti keliauti į Savivaldybę. Tai nėra įprasta kitose šalyse.

- Prieš atvažiuodami čia daug skaitėme apie Lietuvos istoriją. Mus džiugino, kad lietuviai visada svetingai žiūrėjo į kitataučius ir etnines mažumas. Visai ne taip kaip buvusioje Sovietų Sąjungoje. Tad Klaipėdoje mus domino istorijos muziejai. Buvome Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje ir Pilies muziejuje. Apsidžiaugėme, kad yra užrašai ir vokiečių kalba, nes muziejuose Vilniuje tikrai pasigedome aprašymų anglų ar vokiečių kalbomis. Ten viskas tik lietuviškai ir rusiškai. Labai ilgai ieškojome Pilies muziejaus. Tikrai turi būti daugiau nuorodų. Nes pasižiūrėjus į kasininkę atrodo, kad ji visą dieną priversta gerti kavą, nes lankytojų nėra. Jie paprasčiausiai to muziejaus neranda! Ir automobilių stovėjimo aikštelė ten turėtų būti įrengta.

- Klaipėdoje nėra jokių informacinių ženklų. Labai sunku surasti tą ar kitą vietą. Ilgai galvojome, ką reiškia žodis "viešbutis". Iš pradžių manėme, kad tai kompanijos pavadinimas. Tikrai reiktų, kad ne tik lietuvių, bet ir kita kalba būtų užrašai ir rodyklės. Ir stendų labai reikia su nuorodomis, kur koks viešbutis ar muziejus, nes dabar buvome priversti klausinėti praeivių. Arba privalu prieš vykstant į Klaipėdą įsigyti kelionių vadovą, nes kitaip nesusiorientuosi. Kita vertus, gerai kad saugote savo kalbą, nes, sakykim, į vokiečių kalbą atkeliauja labai daug anglicizmų, ir tai nėra gerai.

- Klaipėda panaši į Lenkijos miestus. Bet reikia daugelį pastatų renovuoti. Senamiesčiui trūksta bažnyčių bokštų, kurie labai papuoštų miesto panoramą. Jūsų miestui tiesiog būtina plėtoti turizmą. Čia daug mažiau turistų nei kitose Europos miestuose. O jūs juk turite įdomią vokišką praeitį, puikius paplūdimius ir gražią gamtą. Ir restoranų bei kavinių pakanka. O taip pat būtina pagirti Lietuvos kelius. Nuostabi autostrada iš Vilniaus, Lenkijoje tokių kelių nėra. Tik kodėl arkliais ta autostrada leidžia keliauti? Juk tai labai nesaugu.