Tuo metu mes gyvenome netoli Šiaurės miestelio, tad labiausiai įstrigęs vaizdas buvo centro link gatvėmis važiuojantys tankai. Puikiai pamenu ir Eglės Bučelytės žinias per televizorių, kai jai į duris beldė okupantai, o ji kažkaip laikėsi. Pati tuose įvykiuose nedalyvavau, nes tėvai neleido eiti prie Seimo. Bet prieš dieną buvau Spaudos rūmuose, nes jau tada buvau susijusi su radijo stotimi M-1. Bėgome žiūrėti, kaip viskas bus, nes ir ten jau traukė kareivių pulkai. Be abejo, buvo labai baisu. Draugai ir kaimynai ėjo prie Televizijos bokšto.
Dabar kokių nors ypatingų tradicijų tą dieną neturime, bet jaučiame pareigą savo vaikams papasakoti, kas tai yra ir ką tai reiškia. Norisi, kad jie suprastų, kas nutiko, kuo tai galėjo baigtis ir kaip gerai dabar gyvename.
Livija Gradauskienė (41)
Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą