Lietuviška laimė Australijoje

"Tenykščiai žmonės išlepinti - jiems patogiau būstą nuomotis nei įsigyti su visais rūpesčiais dėl nuosavybės", - šypsosi L. Mačernienė, prieš kelerius metus surizikavusi parduoti jau išmokėtus du gyvenamuosius namus ir imtis kito verslo - gaminti sklendes, užraktus, durų rankenas, elektrinius vartus, žodžiu, ko reikia namams. Gamyba, pradėta garaže, dabar jau išaugo į du fabrikus - Melburne ir Šanchajuje. Lietuvė jau veda derybas ir dėl fabriko įkūrimo Los Andžele. "Tai mūsų šeimyninis verslas", - sakė ponia Liuda, mat verslą suka kartu su jaunėliu Audriumi. Kai jis atvyko į Australiją, buvo pripažintas ir jo profesinės mokyklos, kurioje jis mokėsi automobilių remonto, diplomas. Tačiau Audrius ne tik dirbo, bet ir mokėsi Melburno universitete, ir jame įgytos inžinerinės vadybos žinios dabar labai praverčia organizuojant gamybą.

Vos tik gavo pilietybę, ponia Liuda iškart pasikvietė abu vaikus. Ir jaunėlis Audrius, ir vyresnysis Aidas Australijoje netruko susirasti darbo. Vyresniojo veikla - fabrikų gamybos organizavimas.

Kitokios Kalėdos

L. Mačernienė sūnus išaugino ir išmokslino viena. Dabar moteris, jau kaip viešnia lankydamasi Lietuvoje, prisimena, kaip taupydavo pinigus, kad Aidui, besimokančiam universitete, kiekvieną savaitę galėtų pasiųsti 20 litų.

Pirmaisiais gyvenimo Australijoje metais šeima irgi taupė kiekvieną centą. Šiandien ponia Liuda prisimena, kaip per pirmąsias Kalėdas Australijoje nusipirko gardžių ledų ir pasijuto kone karališkai. Vėliau Mačernių Kalėdos jau buvo visai kitokios - Audrius mamai kartą net padovanojo naują sportinį mersedesą.

Beje, L. Mačernienė Australijoje pensijos negaus. Dėl to, kad ji - pasiturintis žmogus. Jeigu dėl kokių nors priežasčių ji savo nuosavybę prarastų, jai pensija būtų mokama kaip ir visiems Australijos piliečiams. Pasak jos, pensijos dydis visiems vienodas - ar tu dirbai keliasdešimt metų, ar keliasdešimt dienų. "Pensijos gana didelės. Tačiau Australijoje, kaip ir Europoje, gyventojų amžius ilgėja ir jau nebėra tiek jaunimo, kuri tas pensijas uždirbtų. Tad jau valdžia kalba, kad pensijas reikėtų diferencijuoti", - pasakojo Liuda, kuri jokių reformų nesibaimina, mat yra susikūrusi pamatą garbiam amžiui.

"Emigrantai jiems įdomūs"

Paklausta, ar niekad neteko pajusti diskomforto dėl to, kad ji - emigrantė, ponia Liuda atsakė, jog atvirkščiai: "Australijoje gimę ir augę žmonės patys siekia su mumis bendrauti, dar daugiau - jie netgi iš mūsų mokosi. Ne vieną australę esu pamokiusi, kaip megztuką nusimegzti, kaip originalesnį drabužį pasisiūti. Tikrųjų australų net pačios didžiausios šventės labai nuobodžios: nusiperka pusfabrikačių, sukiša į mikrobanges, pavalgo - ir viskas. Jie tiesiog buvo priblokšti, kai pakviečiau prie Kūčių stalo. Stebėjosi, kaip namus papuošiau Kalėdoms. Jie iš lenkų, lietuvių mokosi, kaip išradingiau pasidengti šventinį stalą. Mes, emigrantai, jiems įdomūs."

Šiandien L. Mačernienės draugai - švedai, lenkai, rusai, japonai, žinoma, lietuviai ir vietiniai - australai. Moteris nepraleidžia progos pabendrauti su tėvynainiais Melburno Lietuvių namuose. Juose ji sutiko nuoširdžių žmonių. Kai tik kūrėsi Australijoje, jai gerų finansinių patarimų suteikė tėvynainis bankininkas. "Lietuvių namuose yra puikus dalykas - bankas "Talka". Tai tikras atspirties taškas", - pasidžiaugė Liuda.

Laisvalaikiu su bičiuliais ponia Liuda traukia pasilinksminti, mat Melburne daug užeigų, į kurias susirenka vyresni žmonės ir maloniai leidžia laiką prie taurės vyno, šnekasi, šoka. "Klaipėdoje draugus kviečiau į kelias užeigas, bet ten baisus triukšmas arba visiška tyla. Kaip ir anksčiau, garbaus amžiaus žmogui čia nėra kur nueiti", - apgailestavo viešnia.

Pokalbio pabaigoje paklausta, kas, jos manymu, yra laimė, moteris atsakė: "Man atrodo, kad laimė Australijoje niekuo nesiskiria nuo laimės Lietuvoje, - sakė buvusi klaipėdietė. - Norisi gyventi taip, kad būtų patogu ir malonu. Dabar aš galiu keliauti po visą pasaulį, pramogauti ir nesijaudinti, kad pristigsiu pinigų. Jaučiu dvasinį komfortą, kokio neturėjau ir turbūt nebūčiau turėjusi Lietuvoje", - kalbėjo ponia Liuda.