Laima Vilimienė: "Nes Klaipėda yra mano meilė..."

Esate klaipėdietė, čia gimusi ir užaugusi, tačiau daugelį metų praleidote Vilniuje. Kaip, jūsų akimis, pasikeitė miestas ir Muzikinio teatro vaidmuo jame?

Net ir gyvendama Vilniuje visada buvau Klaipėdos gerbėja ir ambasadorė. Čia praleisdavau visas vasaras ir sugrįždavau, kai tik galėdavau, nes Klaipėda yra mano meilė. Nėra gražesnio miesto už Klaipėdą. Čia gyvendami galbūt nepastebime to, nematome, kaip miestas keičiasi, gražėja. Kai aš atvykdavau protarpiais, kiekvieną kartą pastebėdavau pokyčius ir visada apie juos pasakodavau savo draugams, giminėms Vilniuje.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, kai aš išvykau, tik kūrėsi, o dabar siekiu, kad jis būtų stipriausia ir įtakingiausia kultūros institucija ne tik mieste, bet visame Vakarų Lietuvos regione.

Kokie buvo jūsų pirmieji metai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre?

Metai buvo labai dinamiški. Tikėjausi, kad nebus paprasta, tačiau teko ir tokių iššūkių, kokių nesitikėjau. Ne viskas yra taip, kaip iš šalies atrodo. Vis dėlto, praėjus pirmiesiems darbo metams, savo pradinį planą įgyvendinau 95 proc.

Kalbant apie meninę programą - viskas ėjo sklandžiai, tik reikėjo labai greitai dirbti, daug ką koreguoti. Antra sritis, kurioje vyko intensyvus darbas - įvairūs administraciniai pokyčiai, vadybinės veiklos sustygavimas. Keitėsi planavimo ir kūrybinių darbuotojų atlyginimų sistema. Įvesta motyvuojanti sistema, leidžianti oriau jaustis teatro darbuotojams.

Vadovaujate valstybiniam teatrui, kurio biudžetą iš esmės formuoja Kultūros ministerija. Kiek vadovas turi įtakos, keičiant atlyginimų sistemą?

Valstybė skiria vieną kapšą pinigų - atlyginimų fondą. Prie to fondo dar organizacija gali pridėti savo uždirbtų pinigų dalį. Sukurti atlyginimų sistemą tokią, kad prie bazinio atlygio dar būtų kintamoji dalis, administracija gali. Ir tai buvo padaryta, kad gabiausi ir daugiausiai dirbantys kūrybiniai žmonės uždirbtų daugiau.

Žinoma, dar yra kitos grupės žmonių, pavyzdžiui, techniniai darbuotojai, vadybininkai, kurie taip pat yra labai svarbūs, labai daug dirba, tačiau jų atlyginimai yra nedideli. Tai būtina keisti, bet negali padaryti visko iš karto, tik etapais.

Teatras - labai didelis, sudėtingas mechanizmas, kuriame dirba daug įvairių grupių ir reikia suderinti labai daug skirtingų interesų. Darbą dar apsunkina ir tai, kad esame be namų. Tačiau, man regis, būtent ši situacija labai mobilizavo mūsų kolektyvą, suteikė jam daugiau kompetencijų. Šiandien galiu drąsiai planuoti ir imtis daug didesnių projektų, nei turime dabar, nes labai tikiu Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvu, jo drąsa ir kompetencija.

Jums teko atsakomybė pradėti naujo teatro statybas. Kaip sekasi?

Būtent šioje srityje buvo daugiausia netikėtumų pirmaisiais mano darbo metais. Nenorėčiau detalizuoti, tačiau teko įveikti ne vieną tikrai didelę kliūtį ir niekas to nepajuto, nesuprato, o mes žygiuojame toliau. Statybos vyksta pagal planą.

Kokiame etape teatro statybos yra dabar?

Šiuo metu statoma konstrukcinė dalis, ant kurios iškils naujas pastatas. Įsukami poliai. Kasamės 12 metrų į žemės gelmes. Kai poliai bus įsukti, bus išbetonuotas pagrindas. Tai labai didelis, imliausias laikui ir pinigams darbas, nes tai yra ypatinga konstrukcija, pritaikyta tokiai geologijai, kokią mes turime šalia upės. Kitais metais jau teatras ims kilti ir statybų procesas bus daug greitesnis, labiau matomas už tą, kuris vyksta po žeme.

Užsiminėte, kad auga ne tik naujas teatro pastatas, bet ir kūrybinės ambicijos. Papasakokite apie jas ir pristatykite festivalį "Muzikinis rugpjūtis pajūryje", kuris džiugins žiūrovus nuo rugpjūčio 1 iki 23 d.

Norėčiau pradėti nuo to, jog šie 2019-ieji metai yra dedikuoti kompozitoriaus Eduardo Balsio 100-mečiui ir Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras yra šiai sukakčiai skirtų renginių lyderis. Nors E. Balsys Klaipėdoje gyveno tik 10 metų, tačiau laikome jį klaipėdiečiu, nes būtent Klaipėda, jūra ir jos stichija buvo šio muziko varomosios kūrybos jėgos.

Didžiausias E. Balsio kūrinių premjeras pristato būtent mūsų teatras. Festivalio "Muzikinis rugpjūtis pajūryje" metu vyks E. Balsio baleto "Eglė žalčių karalienė" premjera. Šis kūrinys nuo jo sukūrimo Lietuvoje statomas penktą kartą, o Klaipėdoje pirmą kartą, nes šiam veikalui reikia ne tik itin stiprios statytojų, bet ir atlikėjų komandos.

Kartu su šia premjera vyksta ir didelės permainos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokėjų trupėje. Ji atnaujinta 50 procentų. Trupę papildė labai stiprūs šokėjai, su kuriais jau dabar planuojame ir kitus visaverčius šokio spektaklius, kuriuos kurs žymūs choreografai.

Kaip pavyko sustiprinti šokėjų trupę? Kur atradote talentų?

Šokėjų suradome Ukrainoje.

Nuo rugsėjo aštuoni šokėjai iš Ukrainos taps Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojais. Vėliau galbūt ir dar daugiau pasikviesime.

Labai tikiuosi, kad su šiuo trupės atnaujinimu Klaipėdoje prasidės nauja šokio era ir baleto renesansas. Palaipsniui bus stiprinamos ir kitos kolektyvo grandys.

Sugrįžtant prie E. Balsio kūrybos pastatymų, noriu pasakyti, kad rudenį planuojame vienintelės E. Balsio operos "Kelionė į Tilžę" premjerą. Tai bus tik antras pastatymas po pirmosios premjeros, kai opera buvo tik parašyta. Šis veikalas yra labai sudėtingas ir iššūkių - labai daug, tačiau norime išleisti jį, pasitelkę vien tik Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjus.

Tokie projektai išties reikalauja itin didelio susitelkimo, yra sudėtingi išbandymai kolektyvui, tačiau aš manau, kad tik iššūkiai ir augina mus. Kuo aukščiau kartelę keli - tuo aukščiau esi priverstas stiebtis.

Tolesniuose teatro planuose - Žako Ofenbacho operetės "Orfėjas pragare" premjera. Tai yra taip pat kietas riešutėlis, sudėtinga šio kūrinio muzikinė kalba. Manau, kad mes tam esame pasiruošę.

Be to, 2020 metais Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro laukia labai svarbus jubiliejus. Teatras švęs 200 metų sukaktį. Jai paminėti yra labai daug didelių planų. Šiuo metu ruošiamės jiems, vyksta derybos, tad kol kas detalių nenoriu atskleisti.

Ką Jūs, kaip muzikologė, galite pasakyti apie Klaipėdos muzikinį gyvenimą šiandien?

200 metų trunkanti muzikinės institucijos gyvavimo istorija jau yra labai daug, nes teatras neatsiranda tuščioje vietoje. Kad jis atsirastų, turi būti tam tikra terpė muzikantų, menininkų. Klaipėda yra dar ir uostas, kuris atlieka ne tik jūrinės traukos, bet ir apskritai kultūrinio gyvenimo aktyvavimo funkciją. Tad norėtųsi, kad muzikiniai renginiai tikrai garsiai ir skambiai vyktų.

Negaliu pasakyti, kad Klaipėdoje jausčiau kokį nors muzikinio gyvenimo trūkumą. Čia gyvena labai daug labai talentingų muzikos projektų sumanytojų ir vykdytojų, kurie yra labai išradingi ir padaro nuostabius didelius darbus su minimaliais resursais. Jų veikla yra matoma ir girdima visoje Lietuvoje. Tik norėtųsi didesnio valstybinio palaikymo, nes kultūra yra labai imli pinigams, nes kokybė reikalauja didesnių investicijų.

Žinoma, kad didelis iššūkis yra pritraukti naujus, jaunus talentus į Klaipėdą, tačiau mūsų tikslas - pastatyti didelį naują Muzikinį teatrą, kuris jau savaime taps traukos centru, tačiau to turime sulaukti. Statybos dar truks trejus metus.

Leiskite pasmalsauti, ar Jūs siejate savo ateitį su Klaipėda, ar ketinate sugrįžti į Vilnių, kuriame gyvena jūsų vyras muzikologas Jonas Vilimas?

Iš tikrųjų turiu tiek daug darbo, kad apie ateitį net nesvajoju. Gerai, kad vaikai jau užaugę ir savarankiški. O santykiuose su vyru dabar naujas, įdomus etapas - draugaujame per atstumą ir važinėjame vienas pas kitą į svečius. Jaučiuosi tikra kosmopolite ir man tai patinka. Svajoju tik apie greitąjį traukinį (juokiasi).