Kur eina lengvi Marijono pinigai?

- 100 tūkstančių eurų jums yra daug ar mažai?

- Tai aišku, kad daug! Norint juos uždirbti, man reikia "dafiga" dirbti. Manau, kiekvienam žmogui tai yra daug.

- Ką darytumėte su tokia... nukritusia pinigų suma?

- Pirkčiau gal ką nors... Ko gero, žemės - mišką. Man būtų smagu turėti mišką.

- Laida "100 tūkstančių eurų grynais" filmuojama Estijoje. Ar tikrai estai tokie lėti, kaip sekama anekdotuose?

- Anekdotai dažnai būna perdėti. Tie estai, su kuriais dirbome, buvo labai pareigingi, tikslūs, paslaugūs ir malonūs. Ne, man neatrodė, kad jie ką nors darytų lėčiau negu mūsiškiai. Lietuvoje aš matau kur kas lėtesnių žmonių už estus.

- O kokios estų merginos?

- Nežinau, aš jų nemačiau. Pravažiuodamas gatvėje matydavau vieną kitą gražią moterį, bet ne tiek, kad galėčiau daryti tam tikras išvadas...

- Matote tik gražias?

- Tu matai visas moteris, bet į akis tau krinta gražios. O taip. (Šypsosi.)

- Kaip Estijoje pramogavote?

- Tiesą sakant, viskas, ko aš norėjau, tai išsimiegoti. Nes prieš tai buvo ilgų kelionių ir mažai miego. Todėl Estijoje po darbų visą savo laisvalaikį leidau viešbučio kambary prie televizoriaus ir miegodamas.

- Žaidime "100 tūkstančių eurų grynais" dalyvaujama poromis. Su kokiu žmogumi žaistumėte jūs?

- Su Aidu Puklevičiumi. Su Arūnu Valinsku. Norėčiau prie žaidimo stalo atsidurti su žmonėmis, kurie yra eruditai, daug žino ir atsimena.

- Ar į žaidimo klausimus gali atsakyti tik eruditai?

- Jis nėra skirtas tik labai rimtiems eruditams. Bet - taip, daugiau žinantis, labiau apsiskaitęs žmogus natūraliai turi daugiau šansų negu mažiau žinantis žmogus.

- Kurios srities klausimai jums būtų sudėtingiausi?

- Tiksliųjų mokslų. Manau, chemija man būtų peilis. Fizika man būtų peilis. Su matematika - jei sudėtingesnė užduotis, būtų prastai. O visose kitose srityse tu graibaisi...

- Ar žaidžiate loterijose?

- Ne. Niekada.

- Ar pavadintumėte save žmogumi, kuriam sekasi?

- Ko gero. Man kai kur sekasi, kai kur nesiseka. Bet, manau, kad labiau sekasi negu nesiseka. Jei aš sakyčiau, kad man nesiseka, tai kam gi tada, po velniais, gyvenime iš tikrųjų sekasi?

- Tai, ko pasiekėte, yra sėkmė ar jūsų asmeninis nuopelnas?

- Žmogaus gyvenime yra žiauriai daug sėkmės. Tu gali būti koks nori gabus, koks nori talentingas, bet sėkmė yra vienas svarbiausių dalykų. Kartais kelia juoką, kai kokie prasimušę verslininkai pradeda aiškinti, kad tik dėl to, kad yra labai protingi, jie kažko pasiekė. O žinote, kas juokinga? Kad protingų žmonių yra daugiau nei tų, kuriems pasiseka. Jei žmogus, kuriam pasisekė, turi nors dalelę kuklumo ir sveiko proto, tai, pažiūrėjęs į savo gyvenimą, turi pripažinti, kad, nepaisant darbo, sėkmė turėjo didelės įtakos. Kartais galvoju, kad ir mano gyvenimas galėjo susiklostyti kitaip. Aš galėjau nesimokyti ten, kur mokiausi, ir gal turėti kitus draugus, nei turėjau, ir tokiu atveju aš čia nesėdėčiau ir neduočiau jokio interviu. Taigi sėkmė yra svarbu.

- Ar skolinate pinigų?

- Aš paskolinau draugui pinigų ir jis jų neatidavė. Ir, ko gero, nebeatiduos. Ir dabar, kai man skambina pažįstami, aš jiems tiesiog papasakoju šią istoriją, kaip paskolinau pinigų ir praradau ir žmogų, ir pinigus, tad daugiau nebenoriu to daryti. Bet aš vis dėlto laužau šią savo taisyklę...

- Ar pavadintumėte save taupiu?

- Ne. Nesu taupus ar skaičiuojantis. Bet tai nereiškia, kad man patinka, kai mane apgaudinėja. Aš, kaip ir visi žmonės, nenoriu, kad mane maustytų piniginiais klausimais. Bet aš tikrai nesu šykštus. Dažniausiai pinigai man lengvai ateina ir lengvai išeina. O ypač tie pinigai, kai jauti, kad ne iki galo už juos atidirbai, kad jie atėjo per lengvai... Tada jautiesi šiek tiek kaltas, nes atrodo, kad jie neteisingai uždirbti, kad įdėta per mažai darbo. Tokius pinigus aš paprastai iššvaistau arba padovanoju, arba kam nors ką nors nuperku, arba tiesiog išleidžiu baliams. Pinigus, kurie pelnyti sunkiau, aš vertinu labiau.

- Ar užsiimate labdara?

- Taip, aš duodu.

- Kada žmogui nebereikia galvoti apie pinigus?

- O žmogui apie juos šiaip niekada nereikia galvoti. Mano galva, žmogui reikia daugiau galvoti, kaip dirbti ir gerai padaryti savo darbą. Esu įsitikinęs, kad jei tai darai nuoširdžiai ir nesi pažymėtas nesėkmės korta, tie pinigai anksčiau ar vėliau ateina. To manęs niekas nemokė, bet tai man yra savaime aišku. Kai buvome jaunesni, kai pradėjome dirbti, aš ir mano kartos draugai negalvojome apie pinigus. Mes ėjome dirbti, nes mums davė darbą. Mus tenkino tai, ką mums pasiūlė. Labai gerai atsimenu, kaip man tėtis patardavo taupyti pinigus, nes jų reikės... O aš jam atsakydavau: tėti, aš dar neuždirbu tiek, kad galėčiau taupyti. Aš noriu tiesiog gyventi. Manau, kad jei sąžiningai dirbi ir esi geras, ateis tie pinigai. Nėra ko apie juos galvoti.

- Šių metų TV3 šūkis: "Čia TV3. Čia šviesu". O kada jums būna šviesu - širdy, akyse?

- Kai uždirbu daug pinigų, tada man šviesu. (Juokiasi.) Vakar padariau gerą darbą ir žinau, kad ateinančią savaitę padarysiu dar vieną. Ir aš absoliučiai laimingas. Girdėjau dėkingumo žodžius, mačiau dėkingas akis ir man tada buvo šviesu. Man šviesu šeštadienį, kai žinau, kad niekur nereikia eiti ir nieko nereikia daryti vakare. Man šviesu, kai išvažiuoju kur nors - susikraunu daiktus, užrakinu buto duris ir žinau, kad kažkur būsiu, keliausiu - man tada šviesu. Šviesu, kai pavyksta ką nors sukurti ar parašyti dainą.

- Ar pasižiūrite savo vedamas laidas?

- Aišku, ne! Ką aš - psichas?.. Aš nemėgstu į save žiūrėti nei televizoriuje, nei nuotraukose, nei veidrodyje.

- Ką kaip žurnalistui, laidų vedėjui kalbinti sunkiausia?

- Paniurėlius. Dažnai labai sunku kalbinti politikus. O, pavyzdžiui, krepšininkai yra paprasti, jie nieko nebijo, yra nesusikaustę. Nuobodžiausi yra politikai arba kokie valdininkėliai, kurie visą gyvenimą bijo, gyvena sistemoje ir galvoja, kad tik šiukštu jokiu būdu nebūk žmogum, nes... Ir, kas kvailiausia, tokią jų nuomonę suformuoja kokie nors įvaizdžio specialistai. Įvaizdžio specialistų paruošti žmonės... juos reikėtų šaudyti. Aš atsiprašau...

Beje, visai neseniai man siūlėsi viena moteris, ir tai mane labai prajuokino. Sakė: aš suprantu, jums patinka būti tuo, kuo jūs esat, bet aš galėčiau padėti jums susikurti įvaizdį ir jūs išplėstumėte savo finansines galimybes. Tai atsakiau: gal dėkui, ponia. Malonu man gyventi ir taip, šiaip jau. Gal aš jau būsiu, kuo noriu būti, o ne tuo, kuo jūs norit, kad aš būčiau.

- Ar rudenį jums būna depresija?

- Būna kartais. Bet kokį spalį. O rugsėjį - dar ne.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Laisvalaikis"