Klaipėdoje įstrigo benamiu tapęs britas

Šio žmogaus dabartinę situaciją galima nupiešti taip: be paso, be darbo, be namų, be maisto. Plaukų kuokštas surištas į uodegėlę, šalimais senas oranžinis dviratis ir kuprinė ant pečių.

"Esu Britanijos pilietis ir niekas man nenori padėti, o aš tik noriu sugrįžti į gimtinę", - sako vyras.

Nuo Afganistano iki Lietuvos

Davido tėvas - anglas. Mama - airė. Pats jis turi Britanijos pilietybę, bet su žmona buvo įsikūrę Airijoje. Paklaustas, kodėl prieš daugiau nei dešimtmetį paliko šią šalį, kartoja: "Problemos, problemos." Tai jis kartoja ir paklaustas apie prarastus darbus bei kitas nesėkmes.

Davidas grįžo iš karinės tarnybos Afganistane, išsiskyrė su savo žmona, paliko Airijoje savo du vaikus ir pradėjo keliauti po Europą būdamas dvidešimt aštuonerių metų. Metai Prancūzijoje, metai Ispanijoje, keli mėnesiai Olandijoje ir galiausiai jis atsibastė į Lietuvą.

"Ispanijoje susipažinau su vienu vaikinu, jo dėka gavau darbą pieninėje Trakuose", - pasakojo vyras.

Įsikūręs Trakuose jis susipažino su našle iš Klaipėdos, su kuria praleido septynerius gyvenimo metus - būtent tiek, kiek laiko jau ir vieši Lietuvoje.

Dvejus metus prižiūrėjo jos vasarnamį Trakuose.

"Tarp mūsų įsižiebė jausmas. Ji buvo praradusi vyrą, na, o aš nesu bjaurus", - juokiasi britas.

Negandų lavina

Iš Trakų brito kelias pasuko į Kauną. Būdamas laikinojoje sostinėje gavo pasiūlymą dirbti Vilniaus Ozo gimnazijoje. Dienos metu jis plaudavo grindis, o naktį miegodavo pačioje gimnazijoje.

Išdirbęs dvejus metus persikraustė gyventi pas savo draugę į Klaipėdą ir įsidarbino bendrovėje "Specialus autotransportas", iš kurios buvo atleistas pernai lapkritį.

"Davidas buvo atleistas dėl darbo drausmės pažeidimų. Iš pradžių viskas buvo gerai, bet vėliau tiesiog neradom bendros kalbos, neateidavo į darbą be jokios priežasties, neatsiliepdavo į skambučius", - paaiškino Tomas Kuprelis, "Specialaus autotransporto" projektų vadovas.

Prieš 10 mėnesių, anot brito, iš jo buvo pavogtas pasas. Esą dokumentą jam ištraukė einant gatve iš galinės kelnių kišenės ir tai jis pamatė tik nuėjęs į banką.

"Iš karto nuėjau į policijos komisariatą. Jiems buvo visiškai neįdomu. Jie tik pasiuntė mane į ambasadą", - tvirtino britas.

Negana to, prieš kelias savaites jis išsiskyrė su savo drauge po septynerius metus trukusios draugystės.

"Viskas byra į šipulius", - liūdnai šypteli vyras.

Netekęs darbo atliekų tvarkymo bendrovėje Davidas vis dar gyvena pas savo dabar jau buvusią draugę. Dabar, kai nebėra nei paso, nei darbo, nei draugės, atsirado stiprus noras grįžti į tėvynę.

NAGINGAS. Benamiu Klaipėdoje tapęs britas Davidas šalia Šiaurės prospekto pasistatė trobesį iš įvairių rastų atliekų, kuriame žada gyventi, kol neatėjo šalčiai.

Nesėkmių puokštė

Ieškoti laimės vyras bandė Vilniuje įsikūrusioje Jungtinės Karalystės ambasadoje. 100 litų išleidęs kelionei iš Klaipėdos į Vilnių ir atgal, bedarbis grįžo nieko nepešęs. Kartu susipažino ir su Airijos ambasada, bet sėkmė ten irgi nenusišypsojo.

"Eik ten, eik ten... Taip mane siuntinėjo visą dieną perniek", - sakė pokalbininkas.

Davidas parašė laišką Jos Didenybės pasų biurui. Deja, kad padarytų naują pasą, reikia 140 svarų - šiek tiek daugiau nei 600 litų. O jis neturi jokių santaupų.

"Dirbau už minimalų atlyginimą, gyvenau nuo algos iki algos. Jau pusantrų metų esu bedarbis, iš kur gausiu 600 litų, jei pietus renkuosi šiukšliadėžėje? Nerandu jokio darbo. Kreipiausi į Lietuvos migracijos tarnybą, kad suteiktų mano tapatybę patvirtinantį dokumentą, bet ir ten jokios pagalbos", - guodėsi britas.

Lietuvos migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyrius vyriausioji specialistė Irina Šinderienė teigė, kad tokiu atveju pagalbos reikia ieškoti savo šalies ambasadoje, migracijos tarnyba čia niekuo dėta.

"Vakarų ekspresui" susisiekus su Jungtinės Karalystės pasų biuru, jo darbuotojai patvirtino, kad jie nieko negali padaryti tol, kol nebus pervesti pinigai, bet pridėjo, kad jei žmogus taip ilgai laukė, tai gaus 40 proc. nuolaidą.

"Esu visiškai vienas, mano motina mirus, tėvas nenori nieko apie mane žinoti, ką tik išsiskyriau ir vienintelis man padedantis žmogus yra Nedas, su kuriuo susipažinau žvejodamas. Laukiau dėmesio bent jau iš ambasadų", - apmaudauja užsienietis.

"Dabar statau sau namą", - netikėtai pasigiria britas.

Šis auksarankis laukuose šalia Šiaurės prospekto pasistatė trobesį iš įvairių rastų atliekų ir, kol neatėjo šalčiai, sakė, jog įsikurs jame. Mažas pastatėlis akivaizdžiai mėgstamas ir kitų, galbūt ne tokių nagingų benamių.

Pokalbio pabaigoje paklaustas, ką darytų, jei gautų pasą, Davidas rimtai susimąstė.

"Man keturiasdešimt penkeri, dar norėčiau sukurti šeimą, turėti vaikų. Gal ir Lietuvoje likčiau, tikrą namą pasistatyčiau", - sako vyras, kurio vienintelis noras dabar - pasprukti iš užburto rato: nėra pinigų - nėra paso, nėra paso - nėra darbo, nėra darbo - nėra pinigų.