Klaipėdoje įgyvendinamas magistrantės darbas taps unikaliu visame pasaulyje

Anyžinis lofantas, katžolė, vaistinė magnolija, net 17 rūšių mėtų – šiuos ir kitus prieskoninius bei arbatoms naudojamus augalus vardija Klaipėdos universiteto (KU) Botanikos sodo darbuotojos, nuo praėjusio pavasario pradėjusios kurti garsų, kvapų ir spalvų rekreacines erdves „Sveikatingumo sodai“. Erdvėse „apsigyvens“ apie 400 įvairiausių augalų, jose pailsėti, pasisemti jėgų ir tiesiog pasigėrėti akimis galės visi lankytojai. Projekto sumanytoja – baigiamąjį darbą parašiusi KU absolventė Viktorija Gričenaitė. Teigiama, jog tokios apimties projekto nėra nė viename Botanikos sode pasaulyje.

os dėstytojas, profesorius Petras Grecevičius sako, kad KU Botanikos sodas žengia koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis ir seniai paneigia mitą, esą čia driekiasi vien lysvės ir nėra ką žiūrėti. Atradusių šią unikalią vietą Klaipėdoje apstu, šiemet apsilankė rekordinis skaičius svečių – net 25 000.

Trys erdvės vienoje vietoje

KU kraštovaizdžio architektūros magistrantė V.Gričenaitė apsigynė baigiamąjį darbą, kuriame numatė sode sukurti garsų, kvapų ir spalvų rekreacines erdves. Idėjos nenugulė stalčiuje. KU Botanikos sodas pavasarį ėmėsi įgyvendinti merginos sumanymą. Čia jau suformuoti gyvybės medžio formos takeliai bei trys atskiros zonos, kuriose kuriant numatytas erdves sužydės skirtingi augalai.

Zonose įsikurs valgomųjų uogų zona (šilauogės, sausmedžiai, bruknės, spanguolės, šilkmedis), labirintas su jutiminiu taku, vienmečiai prieskoniniai, nuodingieji augalai, dažantys augalai, tradicinės liaudiškos vaistažolės, augalai pagal medicininę vertę, aromatiniai augalai ir kt.

Kraštovaizdžio architektė V.Gričenaitė šį sodą pavadino psichoemociniu-gydomuoju sodu, kuriame naudojami vaistiniai augalai. Augalai zonose bus parenkami pagal poveikį žmogui. Pavyzdžiui, kvapų terapiją sukurs citrusiniai augalai, garsų zona bus kuriama pasitelkiant augalus, ant kurių kraunamos uogos. Tokius augalus mielai renkasi paukščiai, padėdami sukurti garsų zoną. Tiesa, čia, planuojama, bus galima išgirsti įvairiausius garsus – kuriamus žmogaus, gyvų organizmų bei vėjo ir vandens. Spalvų zona bus suformuota parenkant tam tikrų spalvų augmeniją. Visos zonos susijungs į bendrą tarsi gyvybės medžio formą.

„Šita idėja panaudojama kaip gyvybės medžio idėja, nes jis simbolizuoja mirtį, atgimimą, prisikėlimą, tai susieta ir su augalais. Augalai atgimsta su sezonine kaita ir vėl nunyksta. Viskas būtų iš vaistinių augalų, kurie veikia žmogų, panaudojama. Antrinis panaudojimas būtų vaistinėms arbatoms nuo tam tikrų ligų. Žmogaus protinę veiklą pažadina rozmarinas, čiobrelis, prieskoniniai augalai. Relaksaciją sukuria tie augalai, kurie turi eterinių aliejų“, – pasakojo idėjos autorė.

Botanikos sodas pasirėmė merginos idėja, tačiau ją adaptavo atsižvelgdamas į vietovės aplinkybes. Koncepcijoje autorė nurodo ir tam tikrus statinius, apšvietimo sprendimus. Botanikos sodas tikisi, jog ateityje čia išdygs modernūs nameliai, pavėsinės, šviečiantys kupolai. Skaičiuojama, jog tam reiktų apie 100 tūkstančių eurų.

Unikali idėja

Kaip pati sako, netikėtai į rankas pakliuvusį V.Gričenaitės darbą, KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto lektorė, dr. Jevgenija Rutė pasiūlė teikti kasmetiniam nacionaliniam konkursui „Structum“, kuriame varžosi architektai ir šios srities specialistai. Savivaldybės konkursui teikia erdves, kurias norėtų pagražinti.

„Perskaičiau Viktorijos darbą, patiko koncepcija, idėja, spalvos. Buvo surinkta medžiagos iš šaltinių, projektas turi unikalumą, niekur kitur tokio nėra. Kilo idėja pritaikyti konkursui. Vieną iš teritorijų pritaikėme savivaldybei. Idėja gavo daug teigiamų atsiliepimų, partneriai buvo sužavėti, kad tai išskirtinis projektas, kuriam nėra analogų pasaulyje“, – kalbėjo projektą kartu su kitų specialybių studentais Viktorijai konkursui paruošti padėjusi lektorė J.Rutė.

Pasak dėstytojos, daugelis botanikos sodų turi garsų arba kvapų zonas, tačiau tokio botanikos sodo, kuris turėtų visas zonas, garsų, kvapų ir spalvų, aptikti nepavyko.

„Kad jos būtų sujungtos į visumą, gyvybės medį, tokio sodo nėra. Kad teiktų teigiamą poveikį žmogui, ne tik sergančiam, bet ir sveikam, tokio nėra“, – sakė J.Rutė.

Šis urbanistinis projektas konkurse užėmė antrąją vietą. Jame erdvė dėliota Anykščiuose. Susižavėjusi siūlymu projekto grupė dar šį mėnesį gavo kvietimą atvykti į šį kurortą.

Pasak J.Rutės, konkursui teiktoje koncepcijoje pasiūlyta ir daugiau sprendimų – inovacijų žaidžiant spalvomis, garsais bei formomis ant pastatų.

„Tai koncepcija, kurta KU Botanikos sodui, bet gali būti įgyvendinta bet kur, tai tik idėja, kuria gali pasinaudoti bet kuris miestas“, – sakė J.Rutė.

Modernus Botanikos sodas

Vienas iš KU Botanikos sodo įkūrėjų ir projektuotojų profesorius Petras Grecevičius gyrė sodą, kad šis neatsilieka nuo moderniausių pasaulinių tendencijų ir yra gerose rankose.

„Žmonių sąmonėje botanikos sodas – tai lysvės, kolekcijos, ko ten ir eiti. 2010 metais Šanchajuje po rekonstrukcijos atidarytas botanikos sodas savo išplanavimu panašus į šį sodą. Viena svarbiausių funkcijų – rekreacinė. Miestui nauda, kad vaikai, jaunimas ateina, vyksta edukacinė veikla. Žmonės gali ateiti pailsėti, pakvėpuoti, susipažinti su augalais, tai labai svarbi funkcija. Ko trūksta? Miunchene ir kituose soduose yra papildoma galimybė susipažinti su pasaulio kai kurių kultūrų fragmentais, – kinų, japonų ir taip toliau“, – kalbėjo profesorius.

Sode yra numatyta zona, kur ateityje turėtų atsirasti unikalus Rytų kultūrų sodas, kuriame atsiskleistų tolimųjų šalių augmenijos kultūra.

Grožiui sužydėti prireiks laiko

KU Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė džiaugėsi sode įgyvendinama ką tik studijas baigusios magistrantės idėja. Anot jos, žmonės nori apsilankę čia rasti kažką naujo, tad sodai turi keistis, be to, šis Botanikos sodas yra tarptautinio konsorciumo narys.

„Anksčiau kai buvote čia, viskas buvo lysvaitėse, iš tikrųjų, tik specialistams buvo įdomu vaikščioti. Mes pagalvojome, kad pažintis su nauja augalų kolekcija būtų įdomi visiems žmonėms, todėl džiaugiamės, kad prisijungė KU studentai, profesoriaus P.Grecevičiaus magistrantų laida. Buvo atėję trys studentai, ėmė atskiras erdves, viena – vaistinių augalų kolekcijai, kita – Rytų sodams, o jaunuolis ėmėsi kurti vaismedžių sodus. Ilgiausiai užtrukome su vaistinių augalų kolekcija, bet pagal naują koncepciją manome, kad tai išaugs į naują psichoemocinį ar pažinimo sodą“, – kalbėjo A.Klimienė.

Anot jos, įgyvendinti V.Gričenaitės sumanymą prireiks laiko, mat tai tęstinis darbas. Jau sugrupuoti augalai – vaistažolės, nuodingi augalai, dažantys ir kitokie augalai. Vienoje zonų, tarp augalų, paliktas takelis, kuriuo drieksis labirintas. Juo bus galima keliauti basomis, pajuntant žolės, akmenukų, kankorėžių ir kitų gamtos turtų masažą pėdoms.

Ateityje atsiras stendai su aiškinamąja informacija, ką erdvėje galima pamatyti, patirti, į ką atkreipti dėmesį.

„Per dvejus trejus metus pasieksime maksimaliai tai, ką galime suformuoti šioje erdvėje, ir turėsime įgyvendintą koncepciją“, – sakė direktorė. Į naujai suformuotas zonas pagal paskirtį ketinama perkelti ir itin retus augalus. Štai Botanikos sode jau auga iš Tibeto atkeliavęs vienintelis toks Lietuvoje augalas.