Kalinys "mirtininkas": kalėjime geriau nei laisvėje

- Gyvent galima, maitina geriau nei restorane. Tik mažoka, aišku, bet vis tiek, kai nieko nedirbi, tik guli, užtenka. Aš laisvėje nebuvau jau 27 metus.

- Aš laisvėje nieko blogo nepadariau. Visi mano nusikaltimai padaryti šitoje sistemoje. Anksčiau sėdėjau Rusijoje, Urale, Sibire. Kur tik nebuvau. Nuo keturiolikos metų laisvėje buvau tik vieną mėnesį ir devynias dienas. 1992 m. mane atvežė čia, pakliuvau į Alytų, ten vėl nusikaltimas, ir pakišo čia.

- Už vagystę iki gyvos galvos gi nesodina... Pirmą kartą buvau nuteistas už vagystę, antrą - irgi, o visi kiti nusikaltimai, jau sakiau, šitoj sistemoj padaryti. Va toks mano gyvenimas. Čia, kaip visur, yra savos taiskylės. Aišku, daug žiauresnės. Jeigu nori išgyventi, turi taikytis. Mane tik dabar "užkišo", aš visai nieko nepadariau.

- Teisybę pasakiau, ir pasodino.

Kalėjime parašė knygą

- O kiek duotumėt?

- Man 47. Ką aš jums papasakoti galiu? Laisvėje negyvenau savarankiškai, internatas, kolonija. Visą laiką valdiškose įstaigose buvau. Tiek temačiau gyvenime. Čia gerai gyvenu, niekam nemaišau ir man niekas nemaišo. Kiek čia sėdžiu, neturiu jokių nuobaudų. O Rusijos kalėjimuose ir už "guziką" neužsegtą nuobaudžia. Kiek gyvenu, pirmą kartą tokius plaukus užsiauginau. Ten nuskusdavo, kad "strašnesnis" atrodytum. Vladimire žmones užmušinėdavo, eksperimentus visokius darydavo. Tokie kaip aš neišeidavo gyvi. O mane paleido. 1989 m. išvažiavau iš Vladimiro ir dvejus su puse metų "ant ratų" buvau, manęs niekur priimti nenorėjo. Varinėjo mane po visą Rusiją.

- Štai parašiau knygą apie savo gyvenimą, apie kalėjimą. Trys tūkstančiai puslapių. Tik nėra kam atiduoti. Davė man leidyklų adresus, bandysiu nusiųst. Laisvėj būtų paprasčiau, o čia gi nėra kas paremtų.

Laisvėje gyvena blogiau

- Asmeniškai man čia nieko netrūksta. Laisvėje paprasti žmonės daug blogiau gyvena. Aišku, laisvė yra laisvė, bet kokia čia laisvė po šiukšlynus knaisiotis?

- Kokia šeima? Aš gi sėdžiu nuo 14 metų. Šiluma, žmona, vaikai - nieko nėra. Aš vienas.

- Nu kaip, aš galėjau turėti. Kodėl negalėjau, juk aš ne koks... Bet aš nenorėjau, kad per mane kentėtų kas nors kitas. Aš gi viską suprantu.

- Kiti laikai tada buvo. Aš daug kalbėjau, sakydavau tiesą į akis. O tiesa niekam nereikalinga. Gyvenimas yra gyvenimas, nuo jo nepabėgsi. Man reikėjo mažiau kalbėti. Sodina ir už kalbėjimą. Bet čia man gerai. Rusijoje, Šiaurėje kalinys buvo niekas. Vanduo ir kopūsto lapas užvirtas - visas maistas. Net ir druskos nebūdavo.

- Televizorių švedai davė, o radiją tokia senutė Zita. Ji tikinti, pas mane ateina. Aš ir su vokiečiais, ukrainiečiais susirašinėju.

- Aš tikintis. Ne taip, kad atsisėsčiau ant bangos, muščiau galvą į sieną. Darau viską dėl savęs. Įdomus dalykas, turiu ir Bibliją.