Kai rimtos problemos dangstomos smulkmenomis

Daug diskusijų sukėlė Visagino atominės elektrinės (VAE) reklama, žmonės kiršino ir pateikiama informacija apie naująjį VAE reaktorių, nors pats referendumo klausimas klausia "Ar pritariate naujos atominės elektrinės statybai?", o ne "Ar pritariate VAE statybai". Bet...

Atrodo, kad Lietuvoje nebeliko jokių problemų, todėl dabar svarbiausias klausimas, kuriuo diskutuoja tiek politikai, tiek didžioji visuomenės dalis - ar patyręs žurnalistas Algimantas Čekuolis, reklamuodamas Visagino atominės elektrinės projektą, elgiasi garbingai. Kita patyrusi žurnalistė Edita Mildažytė interviu Juliui/Brigitai akcentavo, kad didžiausia Lietuvos bėda - bėgimas nuo esminių dalykų į pelkę, todėl diskutuojama ne apie tai, ar mums reikia naujos elektrinės, o apie smulkmenas.

- Net ir politikai pasinėrė į diskusiją dėl A.Čekuolio vaidmens reklamuojant atominės elektrinės projektą. Ar jums neatrodo keista, kad diskusijos vyksta apie tai, o ne apie elektrinės reikalingumą, kainą?

- Didžiausia Lietuvos liga ir yra ta, kad visada esminiai dalykai užgožiami smulkmenomis, žmonės nuo įvykių esmės yra vedami į pelkę. Svarstoma ne tai, ką reikėtų svarstyti. Aš manau, kad atominę elektrinę reklamuoti reikėjo pradėti kur kas anksčiau, nes pasisakymų prieš buvo daug daugiau. Perskaičiau vieną straipsnį rajoniniame laikraštyje ir patiko jame parašyta mintis, kad referendumas dėl elektrinės primestas saujelės žmonių, kurių tikriausiai net nebebus naujame Seime. Ir žmonėms primetama jų nuomonė.

- Ar autoritetingas žurnalistas, prieš ką nors reklamuodamas, neturėtų pasitikrinti informacijos apie reklamuojamą produktą, šiuo atveju - apie elektrinės reikalingumą, kainą ir panašiai?

- Aš nenorėčiau gilintis į A.Čekuolio sakomo teksto esmę, nes nesu specialistė. Tik specialistai čia gali atsakyti. Tačiau juk kai tie patys patyrę žurnalistai reklamuoja dantų pastą ir sako, kad ji sunaikina 90 procentų bakterijų, nors ji nesunaikina nė 70 procentų, tai kas tada būna - teisybė? Arba mes sakykime, kad patyręs žurnalistas neturi teisės nieko reklamuoti, arba jis turi teisę reklamuoti bet ką. Taisyklės turi galioti, juo labiau kad tai yra valstybinis projektas. Jei tai leista inžinieriui, statybininkui ar gydytojui, tai lygiai tas pats turi būti leidžiama ir žurnalistui. Aš dėl to nematau jokio nusižengimo, nes visa reklama yra melaginga. Todėl ji ir yra reklama, nes joje yra iškeliamos kokios nors teigiamos produkto savybės ir nuslepiamos neigiamos. Ir kodėl žurnalistas turi būti kaip kunigas? Be to, ir kunigai Biblijoje necituoja tų vietų, kurios Bažnyčiai yra nenaudingos, o akcentuoja tas vietas, kurios veda visuomenę dvasingumo keliu.

- Jei jums būtų pasiūlyta reklamuoti atominės elektrinės projektą - sutiktumėte?

- Reklamuoti nesutikčiau, tačiau pasisakyčiau ir pasisakau už atominės elektrinės projektą. Ir galiu išvardyti milijoną argumentų, kodėl.

- Reklamos užsakovai pasirinko autoritetingą žurnalistą, o ne kokį nors politiką, nes politikų įtikinėjimais žmonės nepatikėtų?

- Ir politikai reklamuoja. Mačiau, kaip ir Seimo pirmininkė, ir premjeras aiškiai pasakė, kad elektrinės reikia. Sako: iškovojome Nepriklausomybę, įstojome į ES ir liko tik paskutinis žingsnis - iškovoti ekonominę nepriklausomybę. Ir prezidentė už tai pasisakė. Ir ne vieną kartą. Čia neįžvelgiu jokio nusikaltimo. Ir dėl A.Čekuolio veiksmų. O kad dalis visuomenės yra nepatenkinta - nieko nepadarysi. Dalis visuomenės visada būna kuo nors nepatenkinta, kad ir kas vyktų. O tai, kad žurnalistas pasisako už elektrinę, - nieko nereiškia. Juk ji dar nei pastatyta, nei padaryta. Nieko neatsitiko, o mes gaudome vėją laukuose. Diskutuojama dėl kažkokių vėjų. Buvo daug blogesnių dalykų reklamuojama. Pavyzdžiui, aš manau, kad greitieji kreditai, kurie yra nuolat reklamuojami, daro kur kas daugiau žalos visuomenei, nes dėl jų žmonės skiriasi, kraustosi iš proto ir kartis eina. Štai jei A.Čekuolis eitų greitųjų kreditų reklamuoti, tai aš prie jo prieičiau ir pasakyčiau: „Žinai, Algimantai, gal tu geriau nustok“.

- Atominės elektrinės šalininkai paprasčiausiai pasinaudojo žurnalisto autoritetu?

- Tai ar gali žmogus turėti savo nuomonę, ar negali? Jei jo nuomonė yra kita, nei dėstoma reklamoje - tada jau negerai. Tačiau aš nemanau, kad žurnalistas sutiktų taip pasielgti. Galų gale žmogui jau tiek metų, kad jis supranta, jog reikės su savimi suvesti viso gyvenimo ataskaitas. Jei jo nuomonė sutampa, tai jis laisvas elgtis kaip nori. Ir nemanau, kad A.Čekuolio nuomonę galima nusipirkti. Esu įsitikinusi, kad jis taip ir galvoja. Juo labiau kad girdėjau bobučių ir diedukų prakeiksmus, siunčiamus jam, ir kaip jis per radiją atsakinėjo žmonėms. Jis ir sakė, kad neprieštarauja savo sąžinei, sako, ką galvoja.

Jei žmogus per visą savo gyvenimą užsitarnavo autoritetą, tai gal jis laisvas tą autoritetą atiduoti tam, kam nori? Ar dabar svarstysim, kam A.Čekuolis turi savo autoritetą naudoti, kaip kitados skaičiavome Arvydo Sabonio JAV uždirbtus pinigus ir žiniasklaida diskutavo, kur jis privalo tuos pinigus padėti? Kapitalas būna visoks: emocinis, piniginis, žmonių pasitikėjimas ir t.t. Jei A.Čekuolis mano, kad uždirbtą žmonių pasitikėjimo kapitalą lemiamu momentu gali kažkokiam projektui atiduoti - tai jis ir atidavė. Ir ką tuo padarė blogo?

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"