Justė Zinkevičiūtė, įstrigusi prie jūros

Pasidomėkime, kuo tokia saviraiška patraukė žinomą aktorę ir kokią vietą jos gyvenime užima jūra.

- Juste, minėjote, kad susisiekiau su jumis dėl interviu, lyg nujausdama apie naujoves - vasarį Klaipėdos senamiestyje atidarote "Pasimatuok jūrą" studiją. Kokia ji bus?

- Ši mintis buvo jau nuo pat projekto atsiradimo. Aš turėjau svajonę ir sakydavau, kad jau septintąjį ar dešimtąjį projekto gimtadienį tikrai švęsime studijoje.

Tad šį pavasarį projektas švęs trejų metų gimtadienį savo studijoje. Gyvenime viskas vyksta, kai tik mes leidžiame tam vykti.

Ir iš tikrųjų - šypsausi, nes jau vasario viduryje kviesiu visas klientes "jūrą matuotis" ir išgerti puodelio kavos naujoje studijoje.

Kaip sakau, tai bus studija moterims. Jų vidiniam ir išoriniam grožiui kurti. Studijoje moterys galės ne tik pasipuošti "Pasimatuok jūrą" drabužiais, bet ir kitais lietuvių kūrėjų drabužiais bei aksesuarais, kurie "svečiuosis" pas mus. Studija bus tarsi jūros banga krante ir akivaizdu, kad šįkart pajūryje įstrigau ilgam (juokiasi).

- Esate kilusi iš pajūrio, tad lyg ir nenuostabu, kad jūra jūsų gyvenime užima svarbią vietą. Su kuo jums ji asocijuojasi?

- Kaip rašiau savo knygoje, jūra - man yra gyvenimas. Aš nežinau daug apie ją, bet tvirtai esu įsitikinusi, kad ji yra reikalinga kiekvieno mūsų gyvenime. Manęs dažnas paklausia: kaip aš ištveriu gyvenimą prie jūros žiemą?

- Grįžtant prie jūsų projekto, kaip apibūdintumėte, apie ką jis, kam jis skirtas?

- Projektas skirtas moteriai, kuri vaikšto basomis, net tada, kai reikėtų apsiauti batus. Apie taisyklių nebuvimą, tiksliau - buvimą savimi.

- Šiųmetis jūsų šūkis: "Mažoji princesė užaugs, taps karaliene". Apie ką tai?

- Žinote, gyvenime nebūtina kaskart eiti raudonu kilimu, kaip ir nebūtina visada laimėti. Tačiau kiekvienoje moteryje turi gyventi karalienė. Tad šis šūkis apie tai, kad esame moterys, kurios nuolat turi tobulėti.

- Projekto rėmuose kuriate ir drabužius, ir aksesuarus, kurie, kaip teigiate, vienija moteris, skleidžia bendrumo idėją.

- "Pasimatuok jūrą" kuriami drabužiai ir aksesuarai neša tam tikrą žinutę. Pavydžiui, dabar drauge su interjero dizainere ir tapytoja Donata Skorupskaite kuriame džemperius su jos pieštomis afrikietėmis. Esu laiminga, kad Donata savo piešinius įprasmino drabužiuose.

- Dauguma jus žino kaip kino, teatro ir TV serialų aktorę. Tada jūs išleidote knygą "Puodelis kavos prie jūros", o dabar - šis projektas. Iš kur atsirado tas vidinis poreikis užsiimti kažkuo dar, be aktorystės?

- Matyt, iš mano begalinės meilės jūrai ir ieškojimo moteriškumo, meilės sau ir iš tam tikro skausmo, kuris gyveno manyje. Vėliau atėjo diena, kai nusprendžiau tuo dalytis, kalbėti apie tai, kas mane gydo ir įkvepia.

Moteriškumą ir meilę sau reikia jausti, o ne jos mokytis. Ir kad tai būtų ne besvoriai žodžiai, o nesuvaidinta būsena, nereikia nieko daryti specialiai, tiesiog išlikti savimi, pajusti save.

Moteriškumas nėra kvailas, jis yra prigimties natūralumas, o ne suvaidintas švelnumas.

Meilė sau - buvimas savimi, ne pagal aplinkos standartus, o širdyje, tokia, kokią sukūrė Dievas, galbūt maištaujančią, galbūt bijančią, bet visada žinančią savo kelią ir priimančią save.

Žinote, gyvenime mes turime milijoną progų pralaimėti, tačiau nė vieno pasiteisinimo tam padaryti. Ir kai mes pasiekiame tą nesuvaidintą moteriškumą, ateina labai geras jausmas ir vidinis sutarimas su savimi bei suvokimas, kad mūsų pačių pergalės priklauso tik nuo mūsų veiksmų.

- Jums pačiai šis projektas yra tarsi terapija?

- Taip. Tai mano atgaiva sielai ir širdžiai. Man gera kurti ir mintimis dalytis. Kartais galvoju, kad Dievas mano talentą išbarstė į kelias dalis. Vieną dalį paliko aktorystei, kitą - tam, ką darau projekte.

- Kuriate ir rašote moterims. O kas pagalvos apie vyrus?

- Vyrai labai puikiai patys apie save pagalvoja (šypsosi). Mes turime pradėti nuo savęs, kai mes laimingos - laimingi visi aplinkui.

- Teigiate, kad išorinis pasaulis atspindi tai, kas gyvena mūsų viduje, bet juk kartais išorė neatspindi to, kas dedasi mūsų galvoje ar širdyje, ir iš to gimsta negeras jausmas, kad mūsų niekas nesupranta arba kad negalime kitiems atsiverti, parodyti tikrųjų emocijų. Kaip pasiekti vidaus ir išorės harmoniją?

- Paklauskite savęs: ar esu dėkinga tai moteriai, kuri gyvena manyje? Ar myliu ją? Ar po tais žodžiais slepiasi tik tuštuma? Ar patinka būti ja? Kokia ji būna, kai bendrauja su kitais žmonėmis?

Gyventi taikoje pirmiausia su savimi - tai pirmas žingsnis harmonijos link. Niekada nieko nereikia ieškoti kituose. Viskas mumyse. Ir kartais užtenka vieno mūsų pačių spindulio, kad sunaikintume daugybę šešėlių aplink.