Jonas Žemaitaitis: "Geriausia jubiliejaus dovana - gera sveikata"

"Laiko lėkimo nejaučiu. Tik pažiūrėjęs į pasą suprantu, kad man jau 70 metų. Širdyje jaučiuosi bent dešimtmečiu jaunesnis", - kalbėdamas su "Vakarų ekspreso" žurnalistu šyptelėjo jubiliatas. Uostamiestyje J. Žemaitaitis sportavo ir jaunąją kartą treniravo nuo 1976-ųjų. Taip pat dirbo ir kūno kultūros mokytoju.

J. Žemaitaičio treniruojamos įvairių amžiaus grupių komandos daugybę kartų buvo tarp Lietuvos pirmenybių laureatų, 2006 m. pirmą kartą Klaipėdos istorijoje iškovojo Lietuvos mokinių olimpinio festivalio rankinio varžybų čempionų vardus, skynė laurus ir įvairiose tarptautinėse varžybose.

Prieš dešimtmetį jam buvo įteiktas Kūno kultūros ir sporto departamento sidabro medalis "Už nuopelnus sportui".

Kaip minėsite šią sukaktį?

Didelių iškilmių tikrai neorganizuoju. Žmona guli ligoninėje, tad ką čia švęsi. Galbūt su dukromis Daiva ir Rasa, anūkėliu Martynu ramiai prie stalo pasėdėsime, ir tiek.

SVEIKINS. Jonui Žemaitaičiui prieš dešimtmetį, per 60-mečio jubiliejų, Klaipėdos sportininkų namuose buvo įteiktas Kūno kultūros ir sporto departamento sidabro medalis "Už nuopelnus sportui". Šiemet rugsėjo 11 d. (trečiadienį) 18 val. rankinio bendruomenė jubiliatą vėl sveikins Klaipėdos sportininkų namuose.

Kokia jums būtų geriausia gimtadienio dovana?

Man geriausia jubiliejaus dovana - gera sveikata. Ja nesiskundžiu. Namuose užsidaręs nesėdžiu, vis judu, krutu. Nors esu pensininkas, tačiau dar dirbu apsaugos darbuotoju. Rankinio srityje iš viso dirbau per 40 metų, tad prieš kelerius metus nusprendžiau pakeisti darbą.

Iš rankinio laikų prisiminimai patys gražiausi. Buvo visko: ir skambių pergalių, ir puikių auklėtinių, ir įsimintinų akimirkų. Jaučiu nostalgiją sporto laikams.

Rankiniu domiuosi iki šiol - lankausi varžybose, seku įvykius. Paskambinu ir buvusiam savo auklėtiniui Artūrui Juškėnui, pasikalbame. Einu į sporto salę palaikyti Klaipėdos "Dragūno" rankininkų. Prieš išvyką į Izraelį palinkėjau "Dragūnui" sėkmės. Izraelyje kautis bus sunku, bet labai norėtųsi bent vienos iš dviejų pergalių.

Kokia jums įsimintiniausia rankinio pergalė?

Į atmintį įsirėžė, kai su auklėtiniais Krasnodare iškovojome trečiąją vietą. Labai pajėgi buvo mano suburta 1969-1970 metais gimusių vaikinų komanda. Su ja taip pat pasiekėme daug gražių pergalių įvairiuose čempionatuose, turnyruose. Ta laida buvo išties talentinga.

Ar palaikote ryšius su buvusiais auklėtiniais?

Žinoma. Palaikome draugiškus ryšius, dažnai susitinkame ir per rankinio rungtynes, pasikalbame. Tarp mano buvusių auklėtinių yra ir žinomų politikų: mano treniruotes lankė net Eligijus Masiulis ir Saulius Budinas. Taip pat ir dabartinis "Dragūno" komandos vyr. treneris Artūras Juškėnas, buvęs "Dragūno" direktorius Vygantas Vaišnoras, prieš kelerius metus "Dragūno" komandą į priekį tempęs Remigijus Vaičikauskas. Auklėtinių labai daug: Artūras Marcinkus, Ričardas Bandza, Donatas Lengvinas... Galėčiau vardinti ir vardinti. Dalis jų žaidė įvairiuose Lietuvos klubuose, dalis - užsienyje. Juk rankinio treneriu dirbau tiek metų, galime paskaičiuoti, kiek jų išleidau į savarankišką gyvenimą. Treniruodavau po 2-3 grupes, vienoje grupėje - po 16-18 vaikų, paauglių. Per 40 metų susidaro apie 2000 auklėtinių.