Išsipūtęs pilvas išdavė paskutinę vėžio stadiją: 33-ejų šilutiškė už gyvybę kovoja dėl dukros

„Vėžys paveikia mus visus, kad ir kas tu bebūtumei – dukra, mama, sesuo, draugas, bendradarbis, daktaras ar pacientas, yra pasakiusi Dženifer Aniston. Prisidėkime ir padėkime Kęstučio bataliono VI laidos NPPKT karei, laikinajai jaunesniajai eilinei Simonai Rasiukevičienei grėsmingos ligos akivaizdoje.

Simona viena augina 4 metų dukrytę Dominyką ir kovoja su sunkia onkologine liga“, – toks pranešimas visai neseniai pasirodė Tauragės Kęstučio bataliono „Facebook“ puslapyje.

Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su pačia Simona, ji sunkiai rinko žodžius ir nepajėgė tramdyti ašarų. Moteris šiuo metu iš paskutiniųjų jėgų kovoja už savo gyvybę, o dar visai neseniai ji buvo aktyvi, niekuo nesiskundusi savanorė.

Aktyviai sportuodavo 

Viena 4,5 metukų dukrytę Dominyką auginanti Simona Rasiukevičienė pasakoja, kad nors šiuo metu ji ir guli Tauragės paliatyvos slaugos namuose, vis dėlto oficialiai ji vis dar yra Kęstučio bataliono savanorė.

Ilgą laiką aktyviai gyvenusi moteris niekada nesiskundė savo sveikata, buvo itin aktyvi ir stiprios fizinės formos, būtent dėl to ji ir panoro tapti savanore kare.

„Aš tikrai buvau labai aktyvi, jaučiausi stipri ir fiziškai pasiruošusi eiti tarnauti. Lankydavausi ir salėje, svarmenis kilnojau, važinėdavau dviračiu, eidavau į žygius po įvairius regioninius parkus, tikrai nemažai kilometrų“, – prisimena dabar paliatyvos slaugos namuose gulinti moteris.

Trūko geležies 

Prieš gerą pusmetį Simona buvo pajutusi silpnumą, kuris tam tikromis dienomis pasireikšdavo jėgų trūkumu. Tačiau pati moteris tai susiedavo su žemesniu kraujo spaudimu, kuris būdavo dažnas.

Dukrelę auginanti moteris taip pat kurį laiką besimaitino veganiškais bei vegetariškais principais, todėl nutarė pasitikrinti ir savo kraują.

„Nuėjus pas šeimos gydytoją, pasitikrinau kraują, trūko šiek tiek geležies. Pavartojus 3–4 mėnesius lyg ir viskas pagerėjo, nieko kito gydytoja kaip ir nepastebėjo. Aš vėl jaučiausi sveika, nors tie silpnumai kartais vis dar užeidavo“, – atvirai savo istoriją pasakoja ji.

Prieš išeinant tarnauti, Simona pajuto skrandžio skausmus. Ilgą laiką moteris maitinosi gana įvairiai, stengdavosi atsirinkti tokius produktus, kurie geriausiai tikdavo jos organizmui.

Kolegės galvojo, kad laukiasi 

Taip jau sutapo, kad skrandžio skausmai moterį ėmė kamuoti kaip tik tada, kai ji į mitybą pradėjo įvedinėti pieno produktus, todėl pagalvojo, kad skrandžio skausmus sukelia būtent jie.

„Galvojau, kad nuo jų paskaudėdavo vis, bet po poros savaičių mane suėmė stiprūs diegliai. Lankiausi pas gimines Šilutėje ir išsikviečiau greitąją pagalbą.

Man padarė tyrimus, pasakė, kad žarnyno uždegimas, išrašė virškinimui gerinti vaistų. Sakė, kad mane stebės. Su tais virškinimo fermentais savaitgalį išėjau namo ir pirmadienį išvykau tarnauti“, – rugpjūčio mėnesio įvykius prisimena dukrelę auginanti vieniša mama.

Kęstučio batalione Simona spėjo pabūti vos savaitę. Moterį ėmė varginti skausmai, o jos pilvas pūtėsi taip stipriai, kad kambario draugės ėmė galvoti, kad moteris laukiasi.

Nustatė skrandžio vėžį 

Pati Simona pamena, kad septintą dieną pilvo skausmai tapo nepakenčiami, todėl ji iš pat ryto apsilankė medicinos punkte su klausimais, kodėl jai taip skauda:

„Iš ten papuoliau į Tauragės ligoninę ir ten jau viskas pajudėjo. Pirmoji operacija, tada išvykau į Klaipėdą, ten gydžiausi. Vėl operacija didžiulė, supjaustytas pilvas, išvesta per šoną stoma.

Vėžys paplitęs po visą mano organizmą, paskutinė stadija. Labai gaila, kad mano vėžys vis dar nėra gydomas, kadangi buvo būtinos šalutinės operacijos tam, kad išgelbėtų mano gyvybę, nes žarnynas trūko ir viskas viduje išsiliejo“, – pasakoja pašnekovė.

Vėžys Simonai prasidėjo skrandyje, tačiau dabar jis yra išplitęs po kitus organus: žarnyną, kiaušides ir pan. Moters organizmas šiuo metu yra ypač nusilpęs, todėl pirmiausia reikia jį sustiprinti, kad būtų galima gydyti vėžį ir taikyti chemoterapiją.

Ligos žaibiškumu negali patikėti ir medikai 

Simona chemoterapiją turėjo vos vieną kartą, po to, kaip sako pati, atsidūrė ant operacinio stalo.

„Iki šiol buvo gydoma daugybė žaizdų žarnyne, skrandyje. Jos yra ir iš vidaus, ir iš išorės, o vėžys kol kas gydomas nėra“, – sako ji. Šiuo metu sustiprėti Simonai sekasi itin sunkiai. Moteris ištisai jaučia silpnumą, nuovargį, ją pykina:

„Jaučiu daug įvairių šalutinių poveikių. Man ištisai bloga, aš vemiu, esu maitinama per veną, kadangi organizmas atmetė ir vandenį, ir maistą. Man labai sunku stiprėti, kad galėčiau važiuoti į chemoterapiją.“

Moteris sako, kad oficialiai vėžio diagnozė jai buvo nustatyta vos prieš mėnesį, rugpjūtį. Net ir patys medikai sunkiai galėjo patikėti, kad visą šį laiką Simona jautėsi kuo puikiausiai, kol jos organizme plėtojosi agresyvus vėžys:

„Viskas įvyko žaibiškai, niekas netiki. Sako, gal esate boksininkė ar sumušta, viskas kaip košė viduje. Niekas nesupranta, kaip aš galėjau taip gerai jaustis, taip atrodyti, sportuoti, auginti raumenis, būti aktyvi ir stiprėti turėdama tokią ligą.“

Prašo dukros nevesti 

Pasiteiravus, kaip į mamos ligą reaguoja jos mažametė dukrelė Dominyka, moteris nebesulaiko ašarų. Simona nenori, kad jos dukrelė matytų stipriai sulysusią ir nusilpusią mamą, todėl artimųjų prašo pas ją jos nevesti.

„Prašau, kad jos nevestų. Mačiau ją tik kartą du gyvai. Kai jaučiuosi geriau, paskambinu jai. Esu numetusi daug svorio, kaulėta, todėl nesmagu, kad ji mane tokią mato.

Prašau, kad ir giminaičiai atneštų tik būtiniausių daiktų, nenoriu skaudinti ir savo mamos, kuri taip sunkiai dėl manęs išgyvena“, – jautriai kalba moteris.

Svajoja sustiprėti 

Simona šiuo metu yra perkelta į Tauragės paliatyvios slaugos namus. Moteris džiaugiasi, kad čia ja rūpinasi nuostabios medicinos darbuotojos ir gydytojas. Būtent šie žmonės Simonai teikia vilčių sustiprėti kuo greičiau ir pagaliau nuvykti į chemoterapijas.

Pati moteris vos tramdydama ašaras sako, kad jos didžiausia motyvacija nepasiduoti yra dukrelė ir paprasti teikiami kasdieniniai dalykai.

„Žiūriu pro langą, kaip mamos vaikšto su vežimėliais, eina žmonės, kokius paprastus dalykus jie veikia, pavyzdžiui, vairuoja automobilį, o aš... Taip noriu sugrįžti į namus pas dukrelę, man nieko daugiau nereikia“, – jautriai kalba ji.

Šiuo metu su sunkia liga kovojančiai Simonai ypač reikalinga finansinė pagalba, o namuose sustiprėjusios mamos labai laukia jos mažametė dukrelė Dominyka. Prisidėti prie pagalbos galite šiuo būdu: SWED SIMONA RASIUKEVIČIENĖ LT887300010088019861.