Įspėja Nataliją Bunkę dėl Vilmanto Dilio

„Kai į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje pareigūnai reaguoja taip, moteriai pagalbos ieškojimas gali net kainuoti gyvybę“, – pabrėžė M. Jankauskaitė, kuriai antrino ir smurtinio elgesio keitimo programoje dirbanti Adolfina Blauzdžiūnienė.

Už nedidelį chuliganizmą nubaudė 43 eurų bauda

Sekmadienio rytą buvusios mylimosios N. Bunkės namuose siautėjęs neblaivus krepšininkas Vilmantas Dilys už nedidelį chuliganizmą gavo 43 eurų baudos.

Kaip nurodė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, Klaipėdos rajono policija taip pat gavo N. Bunkės pareiškimą, todėl pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo. Už tai įstatymas numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Tiesa, jeigu N. Bunkė ir V. Dilys susitaikys, tyrimas gali būti nutrauktas.

„Pareigūnai ragina, esant tokiai ar panašiai situacijai, nedelsiant kreiptis į policiją, netylėti ir nelaukti, kol įvyks dar didesnė tragedija“, – pabrėžė Lietuvos policija.

Situaciją DELFI komentavusi Lygių galimybių plėtros centro ekspertė M. Jankauskaitė apgailestavo, jog Lietuvoje smurtas vis dar suvokiamas tiesmukai, kaip sumušimas, lytinė prievarta. „Tačiau Natalijos atvejis – klasikinis ekonominio smurto pavyzdys, kai tokiu elgesiu bandoma įbauginti psichologiškai paveikti žmogų. Todėl daiktų gadinimą reikėjo traktuoti ne kaip chuliganizmą, o kaip smurtą artimoje aplinkoje ir tada jau taikyti visai kitas poveikio priemones“, – sakė ekspertė.

Suimti orchidėjas bei dainininkes sukneles deginusį žmogų, M. Jankauskaitės nuomone, gal ir nebūtų adekvatu, tačiau skirti 43 eurus baudos – mažų mažiausiai neatsakinga.

Smurtautojams atriša rankas

„Jei šis žmogus vieną kartą taip padarė, greičiausiai padarys ir kitą kartą, nebūtinai Natalijai, bet kitai moteriai. Yra didelė tikimybė, kad toks elgesys pasikartos, nes, greičiausiai, yra polinkis taip elgtis. Todėl įrašo apie smurtą artimoje aplinkoje buvimas galėtų padėti ateityje: jei tokie incidentai kartotųsi. Nesvarbu, kad moterys yra skirtingos, žmogus yra pavojingas, smurtautojas. O dabar jam „pripaišytas“ smulkus chuliganizmas, kaip kažkur parke sulaužius suoliuką, nors akivaizdu, kad motyvas buvo visai kitoks: kotroliuoti, įbauginti, o ne šiaip išmušti duris ir sugadinti daiktus. Tai – klasikinis smurto prieš moterį atvejis, tik vadinamas ekonominiu smurtu“, – pakartojo M. Jankauskaitė.

Ekspertės teigimu, pas mus per mažai dėmesio skiriama pareigūnų supažindinimui su smurtu artimoje aplinkoje ir kaip jis pasireiškia: „Manyčiau, kad šio atvejo traktavimas kaip chuliganizmo – kompetencijos stoka. Reikėtų daugiau dėmesio skirti pareigūnų mokymui, kad jie sugebėtų tokius dalykus atskirti. Dažnas pareigūnas nesugeba atskirti ir neapykantos nusikaltimų, kai žmogus užpuolamas dėl savo odos spalvos ar lytinės orientacijos, o pareigūnams atrodo, kad tai – paprastas chuliganizmas“.

Jei smurtas artimoje aplinkoje ar neapykantos nusikaltimai nurašomi paprastam chuliganizmui, ekspertės žodžiais, problema tampa latentine, o smurtautojams atrišamos rankos. Kalbant konkrečiai, Natalijos skriaudikui pasiųsta žinutė, kad smurtauti prieš moterį galima, jei negaila 43 eurų. „Bet kuriuo atveju, jei teisėsauga nesureaguoja adekvačiai, padaroma paslauga nusikaltėliui. Šiuo atveju, manau, taip pat buvo padaryta paslauga ne tik tam konkrečiam žmogui, bet ir kitiems smurtautojams, kurie stebi, kas vyksta“, – sakė DELFI pašnekovė.

Ką šioje situacijoje mato nuo smurto kenčiančios moterys? Pasak M. Jankauskaitės, kad žmogus baugino moterį naikindamas jos turtą ir nesulaukė adekvataus tokio elgesio vertinimo.

„Natalija – žinoma, o įsivaizduokit visiškai paprastą, įbaugintą moterį be visuomeninių ryšių. Kokią išvadą matydama, kas vyksta, ji daro? Kad net neverta ieškoti teisybės. Nes 43 eurų bauda net gaunančiam minimalų atlyginimą žmogui nėra didelė poveikio priemonė. Dideles pajamas turintis žmogus bare daugiau išleidžia gerdamas nei sumokėjo baudos. Todėl tokia pareigūnų reakcija į smurtą artimoje aplinkoje – labai bloga praktika. Poveikio priemonės turi būti tokios, kad realiai atgrasytų žmones nuo nusikaltimo“, – mano ekspertė.

Moteriai pagalbos ieškojimas gali kainuoti gyvybę

Šiame kontekste vertindama policijos paraginimą kenčiantiems smurtą netylėti, informuoti apie tai pareigūnus, M. Jankauskaitė buvo kategoriška: „Kai į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje pareigūnai reaguoja taip, moteriai pagalbos ieškojimas gali net kainuoti gyvybę“.

„Reikia suprasti, jog pranešimas apie patiriamą smurtą daug kartų padidina keršto galimybę. Todėl tokie pseudo paraginimai gali žmogui kainuoti gyvybę, nes niekas nežino, kaip smurtautojas į tai reaguos. Jeigu matys, kad sistema nėra skriaudžiamojo pusėje, kad pareigūnai užuot darę viską, kad smurtą patiriantis žmogus būtų apsaugotas, skria smurtautojui neadekvačią bausmę, jis jausis kaip erelis“, – sakė ji.

Pažaboti nuolat smurtaujančius – ne tik policijos, bet ir prokurorų darbas, kurie turi galvoti, kokias bausmes skiria tokiems žmonėms. „Jei dėl smurto artimoje aplinkoje pareigūnai į namus kviečiami daug kartų, bausmė turi būti ypač giežta, – įsitikinusi ekspertė. – Tačiau mes negalime visų šunų sukarti tik ant policijos. Teisėjai taip pat turi gerai permąstyti, kokius sprendimus priima ir kokią žinutę visuomenei siunčia nagrinėdami bylas, susijusias su smurtu artimoje aplinkoje“.

A. Blauzdžiūnienė: pas mus geras šuo turi kainą, o žmogus – ne

Marijampolės apskrities Vyrų krizių centre dirbanti Adolfina Blauzdžiūnienė taip pat pastebi, kad smurto artimoje aplinkoje įstatymas neveikia, kaip turi veikti, todėl kenčia ne tik smurtą patiriančios šeimos, bet ir patys smurtautojai.

„Dauguma jų net nesuvokia, kad smurtauja, sako: „Ji pati prisiprašė“. Pareigūnai taip pat vengia įvardyti smurto artimoje aplinkoje, apie atvejus nepraneša specializuotos pagalbos centrams, aukos ir smurtautojai nesulaukia pagalbos, tad ydingas ratas nestabdomai sukasi, – DELFI sakė specialistė.

Pasak konsultantės, smurtas artimoje aplinkoje vis dar traktuojamas tiesiog kaip blogi santykiai, o ne nusikaltimas: „Manau, taip policijai mažiau darbo. Ir patys sako: „Kam čia dirbti, jei paskui aukos vis viena smurtautojams atleidžia“. Tačiau juk tikrai ne visada. Be to, pas mus nėra rizikos įvertinimo, nusikaltimų artimoje aplinkoje prevencijos, kuri vykdoma kitose šalyse. Pas mus pavogta mašina, žirgas, geras šuo turi kainą, o žmogus – ne“, – apmaudu vyrų krizių specialistei.

Paprasčiau atsėdėti parų

A. Blauzdžiūnienė mato, jog sunkiausia vyrams įsisąmoninti, kad jie turi problemų: „Tik po individualių susitikimų ir 5-6 užsiėmimų grupėse jie pradeda atsiverti, kiti net apsiverkia. Didžiausia problema, kad retas vyras moka kalbėti – lengviau duoti į nosį nei išsakyti, kas netinka santykiuose, kur kaupiasi įtampos. Nedrįsta, bijo kalbėtis, todėl kartoja : „Boba prisiprašė, policija kalta, tyrėjai kvailus klausimus užduoda, prokurorai durni, teisėjai nieko nesupranta, o Vyrų krizių centro siūloma smurtinio elgesio keitimo programa – apskritai vaikų darželis“.

Vis dėlto, per trejus metus iki galo šiame centre dalyvavę smurtinio elgesio programoje vyrai keičia požiūrį į save, kitą žmogų, santykius su pora ir vaikais.

„Susivokia. Būna, baigę programą kaktą pabučiuoja, sveikinimus įvairiomis progomis mums rašo. Per ketverius metus nepasitaikė atvejo, kad baigęs smurtinio elgesio keitimo programą žmogus pakartotinai smurtautų. Tačiau keisti savo požiūrį dažnam vyrui vis dar atrodo nesąmonė ir paprasčiau atsėdėti parų ar atsipirkti bauda“, – sakė A. Blauzdžiūnienė, neabejojanti pagalbos smurtautojams ir smurtą patiriantiems šeimos nariams nauda.

Į viešumą iškilo, kai N. Bunkė pasidalijo nuotraukomis

Didelio atgarsio sulaukusi istorija į viešumą iškilo, kai N. Bunkė pasidalijo nuotraukomis, kuriose buvęs mylimasis niokoja jos turtą. Išspyręs namų duris, Vilmantas Dilys ėmė deginti moters daiktus.

„Aš po koncerto Vilniuje miegojau ir namuose buvo Danielius su sūnumi Kristupu. Vilmantas 5 ryto leido sau ateiti ir išspirti terasos duris. Jos visos guli ant žemės. Įėjo į namus ir pradėjo viską, kas po ranka pakliuvo... Ten buvo didelės dėžės mano orchidėjų, jis visas tas orchidėjas sukrovė, drabužius sukrovė ir padarė didelį fakelą lauke, kaip matot“, – įvykį nupasakojo N. Bunkė.