Iš kasdienybės šviesos - į amžinąją

Penktadienio vakarą Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose, kai buvo atidaryta jo personalinė paroda bei pristatytas to paties pavadinimo fotografijų albumas, skirtas įsimintinai nuotraukų serijai, sukurtai 1984-1988 metais, fotomenininkas šiltai ir nuoširdžiai priiminėjo sveikinimus.

Neoficialiomis žiniomis, A. Stubra šeštadienį dirbo sode, kai jį pakirto infarktas. Medikai klaipėdiečio nebeatgaivino.

„Tuo metu, kai aš fotografavau, buvo labai populiari kaimo fotografija, o miesto fotografijos kaip ir nebuvo. Aš fotografavau tai, ką atradau ir kaip supratau savo miestą. Esu žmogus, užaugęs ne kaime, o ant asfalto. Norėjau parodyti, kaip tuo metu gyveno miestas, kokia jame buvo nuotaika. Nefiksavau įvykio, įamžinau žmonių nuotaiką. Aš fotografavau nieką ir tas niekas buvo niūri okupuotos visuomenės būsena. Mano fotografijose liūdesys ir yra įvykis“, - paskutiniame savo interviu "Vakarų ekspresui" penktadienį sakė A. Stubra.

Anot menotyrininko Tomo Pabedinsko, gyvendamas tame liūdesyje, tarp okupuotų žmonių, gyvendamas ta pačia nuotaika ir išgyvendamas tą patį liūdesį fotografas nepasinėrė pernelyg giliai į subjektyvių būsenų raišką ir lieko akylus tikrovės stebėtojas.

„Atsitraukęs nuo visuomenės, tartum pakilęs virš jos ir į visuomenės gyvenimą, kurį gyveni pats, pasižiūri iš šono, iš aukšto ir pamatai tai, kas atsispindi mano darbuose. Rastauskas mano fotografijų ciklą vadino ne nuotraukomis, o kinu. Mano fotografijos tai – visuomenės kurtas kinas.

Pasižiūrėję mano fotografijas vyresni žmonės galbūt jaus nostalgiją, jų galvose iškils prisiminimai, tuometiniai išgyvenimai. Jaunimas, kuris tuomet negyveno pamatys kažką naujo, geriau supras kaip tuo metu atrodė Klaipėda, dabar ji yra visiškai kitokia. Dabar tas niekas dingo, dingo tai ką aš fotografavau. Po Sąjūdžio žmonių nuotaika pasikeitė. Tačiau tai, kas užfiksuota, juk niekur nedings“, - priešpaskutinę savo gyvenimo dieną kalbėjo A. Stubra.

Arvydas Stubra gimė 1959 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdoje. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1986, meno kūrėjo statusas suteiktas 2005.

1979–1981 m. mokėsi Vilniaus technologijos technikume, fototechniko specialybė.

Dienraščio Klaipėda fotokorespondentas.

2003–2004 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas.

Surengė 10 individualių parodų Lietuvoje (Kretingoje 1986, Klaipėdoje 1990, 2008, Kėdainiuose 1990, Šiauliuose, Vilniuje 1991, Kaune 1992). Leidiniai: "Kuršių nerija: šiapus ir anapus" (2000).