Irina Nazarenko: "Be šokių, daugiau nieko ir nemoku..."

Įsibėgėjęs TV3 šokių projektas “Tu gali šokti” po truputį išryškina plastiškiausias, temperamentingiausias ir žaviausias poras. Tarp tokių - šokėjai Naglis Bierancas ir Irina Nazarenko. Ją organizatoriai pristato kaip atvykėlę iš Minsko, tačiau šokėja jau šešeri metai yra vilnietė ir gerai kalba lietuviškai. Dėl jos atsiradimo Vilniuje kalta meilė ir, žinoma, šokis.

Gyvenimas tuo ir žavus, kad nenuspėjamas. Ar prieš dešimtį metų aštuoniolikmetė minskietė galėjo įsivaizduoti, kad gyvens Vilniuje, čia sukurs šeimą, kad jos vyru taps lietuvis gydytojas Martynas Rauba, o ji išmoks lietuviškai, kad Lietuvos sostinė jai taps artima ir sava?.. Daug artimesnė už didmiestį Minską, kuriame, pasak jos, nėra tokio jaukaus senamiesčio, tiek daug romantikos ir architektūros paminklų...

Su vyru Martynu minskietė susipažino prieš aštuonerius metus, kai su draugėmis nukako trumpo poilsio į Palangą. Ten po dienos, praleistos paplūdimyje, nuėjo į vieną iš restoranų pavakaroti. Čia ir susitiko jųdviejų žvilgsniai. Vilnietis susižavėjo puikiai šokančia žvitria mergina, kelerius metus važinėjo vienas pas kitą, kol Irina nusprendė persikelti pas mylimąjį.

O štai savo pasiryžimo eiti į TV3 rengiamą šokių projektą ji nelaiko staigmena, nes pati buvo labai pasiilgusi nuolatinių repeticijų, darbo iki devinto prakaito ir to lengvumo, kuris aplanko po pasirodymo.

Ką 28-erių - beje, vyriausiai - projekto dalyvei reiškia šokis? Irina atsako trumpai: “Tai tas pat, kas kvėpuoti”. Vaikystėje ji lankė baletą, į kurį mergaitę atvedė mama, pati kadaise svajojusi apie balerinos karjerą. Bet judriai ir temperamentingai mergaitei labiau prie širdies buvo kitokie šokiai. Dar besimokydama mokykloje ji pradėjo šokti Baltarusijos valstybiniame liaudies šokių ansamblyje “Choroški”, su kolektyvu apkeliavo daug užsienio šalių.

Repetuoja iki išnaktų

“Be šokių, daugiau nieko ir nemoku... Na gal dar vyrui ir sūneliui skaniai valgyti pagaminti”, - šypsosi moteris. Irina pasakoja, kad nuolatinės repeticijos ją užgrūdino fiziškai, išugdė pareigos, punktualumo savybes, kurių reikia gyvenime ir, žinoma, šiame projekte.

Pasirodo, poros dirba kiekvieną dieną iki devinto prakaito. Pasak Irinos, vienintelė kiek laisvesnė diena - pirmadienis. O kasdienės repeticijos dažnai užtrunka iki vėlyvo vakaro. Trečiadienį po vakarinės repeticijos Irina namo grįžo tik 1 valandą nakties. O kaip tyčia tądien buvo vyro gimtadienis. Tad vyrą pabučiavo, o gimtadienio dovanos taip ir nespėjo nupirkti. Atšvęsti tikisi po sekmadienio laidos su draugais, kurie išgyvena dėl Irinos ir jos šokių partnerio sėkmės.

“Gerai, kad Martynas mane supranta ir suvokia, kad gerų rezultatų galiu pasiekti tik atkakliai dirbdama. Juk prieš eidama į projektą klausiau jo nuomonės. Pažindamas mano charakterį, suprasdamas, kad šokis man labai daug reiškia, sakė: “Eik. Juk žinau, tavo būdą. Neisi - tai visą laiką graušies ir nerasi sau vietos”, - sakė Irina.

Dabar vyras, jeigu tik jam tuo metu nereikia dirbti ligoninėje, stebi, kaip žmona šoka laidos filmavimo metu ir laiko suspaudęs kumščius, kad tik pasisektų.

“Mano tikslas - gerai sušokti artimiausią sekmadienį. Paskui pasirengti kitam šokiui. Apie finalą negalvoju. Esu iš tų, kurie žingsnelis po žingsnelio siekia užsibrėžto tikslo. Stengiuosi nusiteikti taip, kad po to netektų nusivilti”, - pabrėžė projekto dalyvė.

Tas pragaras jai patinka

Laisvalaikio Irinai šiuo metu beveik nebelieka. Svarbiausia jai dabar gerai išsimiegoti, atgauti jėgas ir vėl treniruotis.

Jauna mama apgailestauja, kad kurį laiką nematys sūnelio ir galės jo balsiuką išgirsti tik telefonu. Pusantrų metų Aivarą moteris nuvežė savo mamai į Minską, nes toks jos gyvenimo ritmas kaip dabar vaiko auklėjimui netinkamas, o auklės samdyti nenori.

Ir dar Irinai gaila, kad nebelieka laiko knygoms. Ji mėgsta šiuolaikinę užsienio grožinę literatūrą apie meilės peripetijas, žymių žmonių gyvenimą, detektyvus.

“Kartais man atrodo, kad nors ir šokau visą gyvenimą, nieko nebemoku, nes choreografai itin reiklūs, skirtingi. Nors ir ne visada sutinku su jų nuomone, bet stengiuosi daryti viską taip, kaip liepia”, - kalbėjo šokėja.

Paklausta, ar jai patinka šitas “pragaras”, šokėja juokiasi ir sako: “Žiauriai patinka. Iš pradžių jaučiau fizinį nuovargį, o dabar raumenys išmiklinti, prie atmosferos pripratau, su partneriu sutariame puikiai. Pripratau intensyviai dirbti dar šokdama Minsko kolektyve, todėl kurį laiką, ypač augindama sūnelį, buvau pasiilgusi to ritmo.”

Parengta pagal dienraštį "Respublika"