Ir kojines, ir megztinį numezga su adata

2020-01-26 10:01

Seniai seniai, kai dar nebuvo virbalų, kojinės, pirštinės, kepurės ir kiti šilti dalykai būdavo mezgami adata. Senąjį amatą iki šių dienų išsaugojo skandinavai, Lietuvoje jis vis dar atrodo labai egzotiškai, tačiau atsiranda entuziastų, kurie jį sėkmingai gaivina. Viena jų - rekonstruktorių klubo "Leitgiris", atkuriančio įvairių baltų genčių leičių luomo amatus ir karybą XII-XIII a., narė klaipėdietė Elena Trečiokaitė.

Elena įsitikinusi, kad mezgimas adata XII-XIII a. buvo naudojamas ir dabartinės Lietuvos teritorijoje. Anot pašnekovės, yra žinoma, kad jis buvo paplitęs dabartinėje Baltarusijos, Latvijos teritorijoje.

"Lietuvoje tai patvirtinančių archeologinių radinių iki šiol nebuvo rasta, nes pas mus jiems išlikti sąlygos labai nepalankios - dirvožemis per daug rūgštus. Tekstilės išliko tik labai maži gabaliukai, keletas juostų fragmentų", - pasakojo E. Trečiokaitė.

Rekonstrukcija besidominčiai Elenai nesvetimi ir kiti rankdarbiai, tačiau mezgimas adata tapo jos pagrindiniu užsiėmimu, vizitine kortele klube. "Gaunu net užsakymų", - didžiuojasi savo hobiu pašnekovė. Anot Elenos, adata galima megzti ką tik nori: pirštines, kepures, šalikus, net megztinius. "Nuo nerto vąšeliu ar megzto virbalais šis skirsis tvirtumu, nebus toks purus", - sakė rekonstruktorė.

Užsiėmimui reikia tik dviejų priemonių: adatos ir siūlų.

Megzti skirta adata, anot Elenos, gali būti pagaminta iš medžio, kaulo, rago, metalo, net plastiko. "Svarbu, kad adata būtų buka ir nebadytų pirštų. Puikiai tinka adatos, skirtos kilimams nerti. Mano adata pagaminta iš uosio, kuris augo bažnyčios kieme. Ją savo rankomis pagamino taip pat klubo "Leitgiris" narys", - pristato savo darbo įrankį pašnekovė.

Siūlus, pasak Elenos, galima naudoti kokius tik nori. "Aš dažniausiai mezgu iš vilnonių siūlų, nes jų galiukus patogu suvelti, nereikia mazgyti. Naudoju tik natūraliais dažais dažytus vilnonius siūlus. Mano draugė, taip pat rekonstruktorė, natūraliais dažais sugeba išgauti nuostabias spalvas: tiek labai natūralias, tiek labai ryškias, tarsi sintetines", - sakė E. Trečiokaitė.

Anot rekonstruktorės, išmokti megzti adata - nesudėtinga, ypač jeigu jau moki nerti vąšeliu, megzti virbalais. "Aš išmokau "YouTube" pasižiūrėjusi. Mezgama ne iš kamuolio, o iš siūlų galiukų. Tad tokiu būdu galima sumegzti visus siūlų galiukus, daug erdvės fantazijai, kaip suderinti spalvas.

Elenos Trečiokaitės adata megzti darbai. Asmeninio albumo nuotr.

Siūlas turi būti tokio ilgio, kad nesipainiotų, kaip siuvant.

Mezgant adata niekada nepabėgs akys, tačiau, padarius klaidą, išardyti labai sudėtinga, paprasčiau nukirpti nepavykusią dalį", - juokėsi pašnekovė.

Elena pridūrė, kad kojines megzti adata dar paprasčiau negu virbalais. "Tiesiog mezgi ratu ir viskas, nereikia painiotis su penkiais virbalais, kad kulną sukonstruotum", - aiškino Elena.

Kaip ir bet kuris kitas rankdarbis, mezgimas adata, anot Elenos, reikalauja kantrybės. "Esu bandžiusi suskaičiuoti, per kiek laiko numezgu vieną porą kojinių, žiūrėdama serialą. Pagal tai, kiek serijų pažiūrėjau, nustačiau, kad gryno darbo buvo 30 valandų. Žinoma, tai priklauso nuo kojinių dydžio, nuo siūlų", - sakė E. Trečiokaitė.