Apie tai, jog turi neeilines rankas, mergina sužinojo visai atsitiktinai. Tada dar šeštokei Ingai draugas pasiūlė dalyvauti rajono varžybose. "Sutikau šiaip, nes esu tokia, kad manęs turi būti visur daug. Nesumeluosiu sakydama, jog per visus metus mokykloje nėra buvę nė vieno renginio, kuriame nedalyvaučiau. Aš ir šoku, ir vaidinu, ir dainuoju, žaidžiu krepšinį, bėgu tolimas ir artimas distancijas, ir... gal daugiau nebevardysiu. Žodžiu, galiu būti viskuo, kuo reikia.
Tai va, tame rajono čempionate nulenkiau stipriausių vyrų rankas. Tada pradėjo kviesti į kitų mažų miestelių varžybas. Visa tai atrodė kaip pramoga. Juk kokio nors pasiruošimo neturėjau, jokių treniruočių. Ateini, atsisėdi, susikaupi, pasakai sau, kad privalai laimėti, per kelias sekundes nulenki varžovo ranką ir išeini", - pasakojo Inga.
Merginos mama Dalia sakė mananti, jog dukters rankų tvirtumas yra paveldėtas. Tėtis Viktoras turi stiprias rankas, ir jos pačios nesilpnos, mat tenka triūsti laukuose, ir seneliai bei proseneliai buvę tvirtarankiai. Bet kad jos smulkutė dukra gali įveikti suaugusių vyrų rankas, žinoma, esanti didžiulė staigmena. Visa Ingos šeima mano, jog mergaitės rankos stiprios nuo karvių melžimo, sunkių kibirų nešiojimo ir kitų darbų, dirbamų kaime.
"Jeigu užsispiriu, būtinai laimiu"
"Ir dabar didžiausios mano treniruotės - tai rankų lenkimas su klasės draugais ar vyresniais mokiniais. Yra buvę ir juokingų situacijų. Kartą prie manęs priėjo vyresnis vaikinas ir pašaipiai klausia: "tai ką, gali rankas lengvai nulenkti?" Galiu, sakau. Jis kritiškai nužvelgė mano figūrą ir pasiūlė susiremti. Kaip aš tada supykau! Tik paėmiau ir švyst jo ranką ant stalo. Tada atsikėliau nuo kėdės ir nieko nepasakiusi palikau jį išsižiojusį", - kalbėjo Inga.
Svarbioms varžybos merginą ruošia treneris Rimantas Liubinas, jis Ingai parūpino ir specialų rankos lenkimo treniruotėms skirtą stalą. Prieš varžybas treneris padeda Ingai masažuotis rankas, mat be specialaus masažo galima gauti rimtų traumų. Inga pasakojo, jog yra buvę net kaulų lūžių, o raumenų patempimai - tai dažnas varžybų reiškinys. Pačiai Ingai teko tik kartą sausgysles patempti, bet trauma nebuvo didelė.
Per trejus metus Inga Kudinovaitė sukaupė apie dvidešimt medalių, taurių iš įvairiausių turnyrų tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje. Bet didžiausias laimėjimas - pasaulio jaunių rankų lenkimo čempionės taurė. Tada Inga kovojo ilgiausiai: apie minutę lenkė priešininkės rusės ranką. "Labai dažnai būna, kai varžovai bando ištraukti ranką, matydami, kad laimės. Tada reikia iš naujo lenkti. Jeigu teisėjai sąžiningi, suriša rankas diržais, ir tada jau lenkimas vyksta greitai ir sklandžiai.
Per pirmąsias varžybas jaudindavausi. O dabar einu rami, tik sau pasakau, kad turiu laimėti, ir negali būti jokių kalbų. Aš esu labai užsispyrusi, tikra žemaitė. Jeigu užsibrėžiu tikslą - būtinai jį pasieksiu. Kai manęs paklausia, koks mano zodiako ženklas, atsakau: jeigu varžybose - tai Liūtas, jeigu šiaip - Mergelė."
"Užmetu kartais broliui"
Inga pasakojo, jog Mosėdžio mokykloje nėra kada tinginiauti, mokytojai labai reiklūs. Pamokoms ji skirianti ilgus vakarus, nes baigusi mokyklą labai norėtų būti policininke arba tardytoja. Jeigu nepavyktų, tada pasirinktų trenerės darbą. Ingos mama sakė, jog su dukra niekada nebuvo vargo: nuo mažens augo paklusni, nors užsispyrimu nesiliauja stebinusi iki šiol. Inga turi jaunesnį brolį Viktorą. "Užmetu kartais broliui, kai neklauso. Iš pradžių jis į mano laimėjimus nelabai kreipė dėmesį. O dabar jau matau, kaip vis dažniau dėlioja mano laimėtas taures, apžiūrinėja medalius. O aš jų dar turiu ir iš kitų sporto šakų, gal daugiausia iš krepšinio varžybų. Viktoras kartais net tėvams skundžiasi, kad jie mane labiau myli, kad didžiuojasi manimi. Bet taip nėra. Tėvams mes abu vienodai svarbūs.
Ir Mosėdyje esu paprasta mergina, niekas čia manęs pirštais nebado ir nelaiko didele sportininke. Tik kartais mamai stebėdamiesi sako, iš kur pas mane tiek jėgos rankose."
Knygos ir televizorius netraukia
Rankų lenkikė prie veidrodžio laiko nešvaisto. Ji nesivaiko madų, nealpsta dėl makiažo gudrybių. "Man labiausiai patinka sportinio stiliaus drabužiai, laisvi. Ir aukštakulniai batai manęs nežavi. Kai reikia pasipuošti, tai padarau labai greitai. Nemėgstu tokiems dalykams skirti laiko, geriau salėje kamuolį pavarinėti.
Į mokyklą neinu išsidažiusi, nes tingiu vakarais valytis makiažą. Didžiausias mano išsidažymas - blakstienų paryškinimas. Nežiūriu televizoriaus ir neskaitau knygų, tik tiek, kiek reikia mokykloje. Kai buvau maža, nesiskyriau su knygomis. Bet kai gydytojas pasakė, kad silpsta akys, padėjau knygas į šalį. Kiek lieka laisvo laiko, jį skiriu draugui. Einame kartu į vakarėlius, šokius. Mūsų mokykloje mokiniai moka linksmintis, tik keli yra parūkantys ir išgeriantys. Padarome tokias fiestas, kad galėtų pavydėti didžiųjų miestų vaikai."
Rašyti komentarą