Indų šokio magija pakerėjo moters širdį

Klaipėdoje atostogauja viešnia iš Maskvos Vera Krišnaradž, pašventusi savo gyvenimą indų kultūrai. Klaipėdiečiai turės retą galimybę pamatyti keletą indiškų šokių, atliekamų klasikiniu - Kučipudi - stiliumi.

Besimokydama mokykloje norėjau būti advokate, ruošiausi stoti į universitetą. Bet šešiolikos metų aš susipažinau su Sahadži joga ir ėmiau praktikuoti šią metodiką. Po to mano pasaulėžiūra ir gyvenimas labai smarkiai pasikeitė. Labai norėjau pasinerti į indų kultūrą ir įstojau į Rytų filosofijos institutą Indijoje.

Vaikystėje šokau rusų tautinius šokius. Kai susipažinau su Indija, kažkas mano viduje suliepsnojo, ir aš ėmiausi indiškų šokių. Norėjosi vis didesnio ir rimtesnio prisilietimo. Rusijoje aš pažinojau vieną merginą indę, ji šoko šokius Kučipudi stiliumi. Kai susipažinau su šiuo stiliumi, supratau, kad noriu išvažiuoti ir rimtai to mokytis. Parašiau laišką į Indijos Kučipudi meno akademiją, ir jie mane priėmė. Ten mokiausi apie ketverius metus. Su manimi mokėsi keletas merginų iš kitų šalių: Australijos, Austrijos, Vokietijos...

Dabar grįžau į Rusiją ir dirbu Indijos ambasadoje, Kultūros centre. Turiu apie 30 mokinių, kuriems perduodu šį šokio meną. Rengiame koncertus. Su keliais žmonėmis ruošiamės rengti klasikinio indų meno pasirodymus.

Kučipudi stilius buvo sukurtas žmonių, kurie ieškojo kelių Dievo link, jie norėjo susijungimo su Dievu ne naudojant ritualą, o pasitelkiant meną - muziką, šokį. Visas šokis prisotintas kreipimosi į Dievą. Kai aš pradėjau šokti, man buvo labai įdomus šis jausmas: kaip galima bendrauti su Dievu, kreiptis į jį šokiu, o ne paprasta malda. Tai labai įdomu. Kyla meilės jausmas, kurį perduodi žmonėms bei gauni atsakymą. Tai labai sunku papasakoti...

Pats šokis susidaro iš greitų techninių elementų, labai gražių skulptūrinių pozų, gracingų judesių, pėdomis mušamas ritmas. Visiems indų šokio stiliams būdinga ryški pantomima ir gestų kalba, kiekvienas gestas turi tam tikrą reikšmę. Šokiu pasakojama kokia nors istorija ar legenda. Šiuo stiliumi atliekamas vienas ypatingas šokis ant bronzinio dubens. Šokėja užlipa ant dubens kraštų ir juda ant jo per sceną.

Taip, fiziškai sunku. Dažnai manęs klausia, kaip aš adaptavausi Indijoje ir jos kultūroje. Mano manymu, kai jauti tautos dvasią, jos savitumą ir esmę, visa širdimi priimi ją, tai tampa tavo dalimi. Priėmęs kultūrą iš vidaus, perleidęs per save, atiduodi ją kaip dalį savęs, tada dainuoti ir šokti yra nesunku.
Beje, indai labai geranoriškai žvelgia į atvykėlius, juo labiau kada jie domisi jų kultūra ir nori ko nors išmokti.

Taip, mes susipažinome Indijoje, mieste, kuriame aš mokiausi. Jis - aktorius.

Kai yra meilė, nebeegzistuoja tokie dalykai, kaip rasė, odos spalva, kalba... Aš gerbiu jo kultūrą, jam patinka rusų kultūra. Ir šiuose ieškojimuose mes palaikom vienas kitą. Aš labai laiminga, jog taip atsitiko, nes mano vaikas laimi dukart - jo gimtosios kultūros bus dvi - rusų ir indų, ir jis galės patirti daug daugiau nei mes su vyru.

Norintieji susipažinti su Sahadži joga, išgirsti indiškos muzikos ir pamatyti Veros Krišnaradž atliekamus indiškus šokius kviečiami šį vakarą 18 valandą į Muzikos centrą Šaulių g. 36. Renginys nemokamas.