Į Maidaną - su striuke, sportbačiais ir… kvepalų buteliuku

„Kiborgų žemė“ – Šilutėje

Susitikimo pradžioje bibliotekininkė Ignė Zarambaitė trumpai papasakojo apie vakaro svečią ir pakvietė kalbėti jį patį. Pasilabinęs su vakaro svečiais, susimojavęs su skaitykloje buvusiais draugais, su kuriais nespėjo pasisveikinti prieš renginio pradžią, pažadėjo papasakoti viską apie knygą ir Ukrainą, paprašęs teikti klausimus, kad būtų įdomiau.

„Į Ukrainą išvykau neplanuotai. Tą 2014 metų sausio 23-ios vakarą, kai man paskambino kolega žurnalistas Vidmantas Balkūnas ir pasakė, kad vyksta į Ukrainą rašyti apie revoliuciją, aš atostogavau Šilutėje. Bėgiojau, bandžiau mesti rūkyti, susitikinėjau su draugais… Skambutis viską pakeitė. Kai redaktorius man liepė toliau atostogauti, supratau, kad aš galiu atostogauti… ir Maidane. Internetu užsisakiau bilietus į Kijevą. Per Klaipėdą nuvykau į Vilnių ir tą pačią dieną jau buvau Kijeve. Vidmantas fotografavo, o aš turėjau rašyti. Ne veltui laikraščius spausdintomis raidėmis „leidau“ nuo penkerių metų. Budinčio redaktoriaus darbas „Lietuvos ryto“ portale jau buvo pabodęs, tad viliojo nauji nepatirti nuotykiai. Pagalvojau tik, kad čia žmonės kalba rusiškai, ir kaip aš su jais susikalbėsiu…“ – emocingai pasakojo Dovydas.

„Maidane – daug puikių žmonių“

„Ukrainos ambasadoje mus pasitiko ambasadorius Petras Vaitiekūnas. Jis apgailestavo, kad negalės mūsų apgyvendinti ambasadoje, nes čia nuolatos gausu svečių. Mes nuvažiavome į Ukrainą kaip turistai, tačiau žiemos metu nei patogiai apsirengę, nei pasiruošę. Nežinojome, kokios čia kainos, ir kitų dalykų. Aš net kvepalų buteliuką pasiėmiau… Mes ir psichologiškai nebuvome pasiruošę tam, ką išvydome. Kai išlipome iš automobilio netoli Maidano aikštės, supratome, kad Kijeve verda įprastas gyvenimas, viskas veikia. O kai patekome už barikadų, pamatėme, kad čia susirinkę gal 10 tūkstančių žmonių. Jie – su šalmais, kaukėmis, kareiviškomis uniformomis…

Pirmas įspūdis nustebino, sujaudino, mes nebuvome tam pasiruošę. Žmonės buvo labai draugiški. Valgėmė sumuštinius ir gėrėme arbatą, šildėmės prie laužų iš deginamų padangų. Ir daug kalbėjomės. Netrukome suprasti, kad jie tokie patys kaip ir mes: gyvena tokioje pat šiuolaikiškoje aplinkoje, naudojasi internetu, mobiliaisiais telefonais. Man tuo metu tai atrodė kaip didelis nuotykis. Aprašiau žmones, kurie po savo darbų vakare ateidavo į aikštę ir slaugydavo sužeistus žmones, gamindavo maistą. Stengiausi aprašyti savo patirtį“, – pasakojo D. Pancerovas.

Ukrainoje lankėsi ne kartą

Dovydas pasakojo, kad Ukrainoje lankėsi ne vieną kartą. Po tų apsilankymų stiprėjo suvokimas, kas vyksta karo zonoje – ten, Rytuose. Prisiminė tą akimirką, kai Rusijos žurnalistai, gyvenę tame pačiame viešbutyje, skubiai išvyko į Krymą. Niekas gal ir nenujautė, tačiau tai buvo didelių įvykių pradžia – prasidėjo Krymo okupacija. Ne po pirmo apsilankymo Ukrainoje Dovydas sakė supratęs, kad žmonės, ypač jaunimas, į gatves išėjo dėl be galo didelės korupcijos. Visi įspūdžiai sudėlioti knygoje „Kiborgų žemė“. Dovydas prisiminė, kad knygą žadėjęs pavadinti „Kiborgai“, tačiau vėliau pakeitė „Kiborgų žemė“. Tai platesnis pavadinimas, apimantis daugiau žmonių, prisidėjusių prie revoliucijos.

Kokie žmonės vadinami kiborgais? Dovydas paaiškino, kad tai buvo kelios dešimtys ukrainiečių karių, kurie devynis mėnesius gynė pasipriešinimo simboliu tapusį Donecko oro uostą.

Sveikino pirmosios knygos proga

Susitikimas užsitęsė. Dovydą sveikino ir daug gražių žodžių pasakė Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojas Algirdas Gečas, dailės mokytoja Kristina Blankaitė. Abu mokytojai gyrė Dovydo rašymo stilių, trumpus sakinius, į kuriuos sutelpa vaizdingas pasakojimas, kuris atperka nuotraukų stygių.

Daugybė šilutiškių pageidavo, kad Dovydas pasirašytų knygoje, kurią buvo galima nusipirkti ir susitikimo metu. Manau, daugelis norėjo įsigyti savo krašto jauno žurnalisto leidinį, o kartu ir paremti 15min.lt inicijuotą projektą – visas šios knygos pelnas skirtas Lietuvos kariuomenei – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotajam pėstininkų batalionui, įsikūrusiam Tauragės miškuose.

Dovydas mielai fotografavosi su savo šeima ir draugais, buvusiais bendradarbiais Šilutėje.