Į Klaipėdą pabėgę ukrainiečiai: "Kulkos neturi tautybės"

Visą gyvenimą Donecke gyvenusi ir dabar priversta iš jo pabėgti Tatjana neslepia, kad iki šiol dar jaučia didžiulę įtampą. Krūpteli net automobiliui pravažiavus gatve.

"Mes spėjome pabėgti iš Donecko liepos 9-ąją, dar prieš baisiuosius įvykius, tačiau jau ir iki tol pakako baisumų. Aplinkui šaudo, sprogdina. Neaišku kas, neaišku dėl ko. Gatvėse tankai, lavonai, suluošinti žmonės. Mano draugą snaiperis nušovė tiesiog automobilyje pakeliui važiuojant į darbą", - tokia kasdienybė lydėjo jauną šeimą iki lemtingo apsisprendimo.

Tatjana ir Leonidas džiaugiasi, kad jiems dar pavyko prieš išvykstant parduoti automobilį ir įforminti šį sandėrį, nes jų akyse policijos pastatą, kur buvo sutvarkyti reikiami dokumentai, užgrobė ginkluoti asmenys.

"Nežinau, kuriai jie pusei atstovavo. Tiesiog įsiveržė į pastatą su ginklais. Tarp jų nemažai jaunimo - septyniolikmečiai, gal ir dar jaunesni. Ginklai didesni už juos pačius", - pasakojo Leonidas.

Gyvenimas paralyžiuotas

Iki neramumų 35-erių Leonidas sėkmingai dirbo japonų korporacijoje "Epson Europe B.V.", o metais jaunesnė Tatjana užsiėmė įvairių švenčių filmavimu bei fotografavimu.

"Prasidėjus neramumams teko sulaukti skambučio iš Rusijos NTV kanalo. Siūlė filmuoti, kas vyksta gatvėse. Nesutikome, nes gyvybė mums svarbesnė už bet kokius pinigus. Be to, nežinia kiek objektyviai būtų pateikta ta nufilmuota medžiaga", - pasakojo Tatjana.

Prasidėjus neramumams abu liko be darbo, kaip ir didžioji dalis Donecko gyventojų. Susprogdintos mokyklos, ligoninės, neveikia parduotuvės, visiška netvarka, nes policija pabėgo. Tokia esą dabar yra Donecko realybė.

Jie sakė girdėję, kad nemenki pinigai mokami tiems, kurie sutinka imti ginklą į rankas ir eina kovoti.

"Nežinau, kas yra pagrindiniai rėmėjai, bet teko girdėti, kad kariaujantiems siūlomi tūkstančiai dolerių. Vidutinė pensija siekia tik 100 dolerių ir mažiau - įsivaizduojate, kokie tai pinigai? Aš neidėjinis, nesiruošiu eiti kažką įrodinėti. Manau, kad žmogaus misija šioje žemėje kitokia nei tik padėti galvą dėl to, kad aukštesnės politinės jėgos kažko nepasidalija. Man svarbiausia šeimos gerovė. Be to, nepalaikau nei vienų, nei kitų. Meluoja ir tie, ir tie. Ką ir kalbėti, kai per televiziją rodo vaizdus iš subombarduotos visai kitos šalies, bet teigia, kad tai Doneckas", - pasakojo Leonidas.

Neramu dėl artimųjų

Nors Klaipėdoje jie po truputį atsigauna, visgi jaunai šeimai neramu dėl Donecke likusių tėvų. Jie atidavė visas savo santaupas Leonidui ir Tatjanai, kad šie galėtų pabėgti, o patys pasiliko.

Ką reikia išgyventi, kai artimieji lieka gyventi karo zonoje ir neturi jokios galimybės jiems padėti, žino ir Klaipėdoje Leonidą ir Tatjaną priėmusi gyventi tolima giminaitė Jelena Aleksandravičienė.

Šalia Donecko mažame miestelyje gyvenanti 87-erių jos močiutė išgyvena jau antrąjį karą savo gyvenime.

"Jei didesniuose miestuose dar įmanoma nusipirkti maisto, nes prekybos centrai dar turi atsargų, mažesniuose miesteliuose žmonės likę be elktros, vandens ir maisto. Artimieji jų pasiekti negali, nes aplink šaudo. Mano močiutė sakė, jog jai jau nebebaisu, jei nušaus ar bomba užkris. Ji bijo tik vieno - mirti iš bado", - kokiomis nuotaikomis gyvena žmonės karo niokojamose vietovėse, pasakojo J. Aleksandravičienė.

"Kas turėjo pinigų, visi jau seniai pabėgo iš Donecko, nes ten gyventi nebeįmanoma. Bet kur bėgti? Pavyzdžiui, Odesoje žiauriai sukeltos butų nuomos kainos, prašo 700-800 dolerių už mėnesį. Kas gali tiek mokėti, kai mano mamos pensija tik 80 dolerių. Doneckas - darbininkų rajonas, daugelis čia dirbo šachtose už minimalius atlyginimus, tad pabėgti jie paprasčiausiai neturi šansų. Sėdi savo butuose be darbo, be ateities ir bijo", - pasakojo Tatjana.

O ir galimybių dabar pabėgti esą likę nedaug. Geležinkelio bėgiai, oro uostas - susprogdinti. Galima važiuoti nebent autobusu, bet nežinia, kas laukia kelyje.

"Atvejų, kai ginkluoti vyrai susirenka civilius vyrus iš autobusų, automobilių - dažni. Aišku, ginklų jiems nepatiki, bet liepia kasti apkasus. Sunku pasakyti, kurios pusės atstovai šitaip elgiasi. Paprastiems mirtingiesiems sunku susigaudyti, kur prorusiški separatistai, kur ukrainiečiai. Galų gale, juk gali būti ir apsimetę. Kulka neturi tautybės ir, kai ji tave pasieks, nebebus svarbu, kas ją iššovė", - kalbėjo Leonidas.

Ateitį sieja su Klaipėda

Jauna šeima akcentavo, kad daugelis Ukrainos gyventojų nepalaiko nei vienos, nei kitos kariaujančios pusės.

"Visi nori tik vieno, kad pagaliau grįžtų taikus gyvenimas. Mums nesvarbu, ar Rusija užims, ar Ukraina atkovos, ar iš viso atskira respublika bus įsteigta. Mes tik norime ramiai gyventi. Dirbti, svajoti, gimdyti vaikus", - kalbėjo Leonidas ir Tatjana.

Tačiau jauna ukrainiečių šeima dar nežino, ar jiems neteks grįžti į karo niokojamą šalį. Iki rugsėjo 23 d. turėtų paaiškėti, ar Migracijos departamentas leis jiems Lietuvoje pasilikti ilgiau nei galioja viza.

"Bandome čia įsitvirtinti. Bandome užsiimti video- ir fotografijos verslu, jau turėjome keletą užsakymų. Čia labai šilti ir mieli žmonės. Miškas, jūra - ekologija. Viso to Donecke neturėjome. Aš visada svajojau gyventi prie jūros, bet vizijose buvo tik Odesa, net neįsivaizdavu, kad likimas gali šitaip susiklostyti. Norėtume likti čia gyventi ir atsivežti tėvus", - apie ateitį svajojo Tatjana.

Skaičiai

Dėl karo Ukrainoje per pirmą šių metų pusmetį Lietuva sulaukė 25 Ukrainos piliečių prašymų suteikti prieglobstį. Rugpjūčio pabaigoje keturių prašymų nagrinėjimas buvo nutrauktas, nes juos pateikę asmenys išvyko iš Lietuvos, kiti dar buvo nagrinėjami.
Pernai prieglobsčio mūsų šalyje prašėsi penki Ukrainos piliečiai. Vienam iš jų buvo suteiktas pabėgėlio statusas, trims - papildoma apsauga. 2012 m. pateikti penki prašymai suteikti prieglobstį. Pabėgėlio statusas tada suteiktas dviem prieglobsčio prašytojams, papildoma apsauga - dviem asmenims.

Informacija

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pateikus pasiūlymus dėl taikos Ukrainoje, NATO generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmusenas (Anders Fogh Rasmussen) pareikalavo konkrečių žingsnių padėčiai šalyje sušvelninti.
"Mes, deja, vis dar stebime rusų veiksmus destabilizuojant padėtį Rytų Ukrainoje. Todėl aljansas ir toliau reikalauja Rusijos atitraukti savo dalinius nuo sienos su Ukraina, sustabdyti ginklų ir kovotojų skverbimąsi į šalį, nutraukti paramą ginkluotiems separatistams ir pradėti konstruktyvias politines pastangas. Taip Rusija esą iš tikrųjų prisidėtų prie taikaus krizės Ukrainoje sprendimo", - teigė jis.
Ukrainoje yra keli tūkstančiai Rusijos kariškių ir šimtai tankų bei šarvuočių, vakar teigė NATO kariuomenės pareigūnas, kuriuo rėmėsi "Reuters".
Rusijos nepaprastų situacijų ministro pavaduotojas Vladimiras Artamonovas ketvirtadienį pranešė, kad beveik 2 tūkst. tonų humanitarinės pagalbos konvojus jau paruoštas ir laukia, kada galės patraukti Pietryčių Ukrainos link. Esą konvojaus pristatymo data priklauso nuo Ukrainos, kadangi jos vyriausybė turi patvirtinti krovinio turinį.
Rusija sukritikavo mėnesio viduryje Vakarų Ukrainoje planuojamas NATO pratybas. "Manevrai vykstant konfliktui Rytų Ukrainoje yra "provokacija", - Maskvoje pareiškė generolas pulkininkas Leonidas Ivašovas.

PLANAI. "Bandome čia įsitvirtinti. Bandome užsiimti video ir fotografijos verslu, jau turėjome keletą užsakymų. Čia labai šilti ir mieli žmonės. Miškas, jūra - ekologija. Viso to Donecke neturėjome. Aš visada svajojau gyventi prie jūros, bet vizijose buvo tik Odesa, net neįsivaizdavu, kad likimas gali šitaip susiklostyti. Norėtume likti čia gyventi ir atsivežti tėvus", - apie ateitį svajoja Tatjana ir Leonidas. Eimanto CHACHLOVO nuotr.