Helen Smith: "Gyvenu savo tikėjimą"

- Atvykau savo noru. Bahajų teisingumo rūmai pranešė apie kelias šalis pasaulyje, kuriose dar nebuvo bahajų, ir paprašė tuos, kurie gali, nuvažiuoti ten. Man pasisekė, kad galėjau atvykti į Lietuvą.

Kai čia atvykau, Lietuvoje dar nebuvo nė vieno bahajo. Buvo labai sunku mokyti šio tikėjimo, tuolab kad tada dar tebebuvo Sovietų sąjunga.

Vilniuje radau darbą, gavau vizą gyventi Lietuvoje. Pradžioje planavau gyventi čia trejus metus, paskui ketverius, o vis dar esu čia. Patiko. Jei nepatiktų, čia nebūčiau.

- Ar lengvai adaptavotės? Kodėl pasilikote?

- Tai nėra šalis, kuri neturėtų problemų. Problemų yra visur. Man čia patinka. Turiu darbą, turiu daug draugų, turiu kur gyventi. Dabar Lietuvoje yra apie 80 bahajų, jie labai geri žmonės, geri mano bičiuliai.

Pirmieji įspūdžiai Lietuvoje, tiesa, buvo nekokie. Viskas atrodė tamsu: tamsūs pastatai, žmonės niūrūs, nesišypsantys, pikti. Galvojau: "Viešpatie, kur aš patekau?"

Kai lietuvių paklausi, kaip sekasi, jie atsako: "Po biški, nieko gero", - juokiasi Helen. - Bet tai, manau, tik įprotis. Anglai tokiais atvejais sako: "O, labai gerai!" Ten visi kalba apie orą.

Aš negyvenčiau ten, kur blogi žmonės, bloga atmosfera. Aš gyvenu Lietuvoje.

- Negi per 15 metų nekilo mintis grįžti?

- Ne. Man dabar per brangu gyventi Gernsio saloje. Be to, dabar jau ten įsigalėjo prievarta ir korupcija, ko nebuvo prieš 25-erius metus.

Ir čia, Lietuvoje, žinau, įsikerėjo korupcija. Bet aš niekada nemokėjau nė vieno cento kyšio, bet visko turiu. Ir kai ateina valstybės tarnautojai tikrinti mano firmos - nieko neduodu. Jei norit kyšio - eikit, prašau, į kitą firmą.

- Kaip tapote bahaje? Juk gimėte krikščionių šeimoje...

- Bahajė aš jau 30 metų. Kokią religiją išpažinti - turime pasirinkti patys. Jei išpažįstam tikėjimą tik todėl, kad tėvai jį išpažino, vadinasi, nesusimąstom, kodėl jį pasirinkom. Reikia įsigilinti, ką teigia vienas ar kitas Dievo apsireiškimas - ar tai būtų Jėzus, Buda, Mahometas ar Bahaula... Jei mes nestudijuojam tikėjimo, tai jis tampa tik išorinis simbolis. Štai šalis skelbiasi esanti krikščioniška. Bet tai nėra tikras tikėjimas, plaukiantis iš širdies - jei krikščionys sektų Kristaus mokymu, nebūtų smurto nei kitų negatyvių dalykų.

Dievas kiekvienam iš mūsų davė protą, mes patys galim studijuoti Šv. Raštą, tam nereikia baigti seminarijos. Galim aptarinėti tą mokymą, tačiau ką reiškia vieni ar kiti žodžiai, patys turim išsiaiškinti - niekas neturi teisės nurodyti, ką, sakysim, Jėzus turėjo omenyje.

Renkantis tikėjimą, reikia žiūrėti, kur jis veda, koks jo galutinis tikslas. Pvz., bahajų tikėjimo galutinis tikslas - atnešti į pasaulį vienybę. Bahaula daug yra kalbėjęs, kaip tai padaryti, ir to mes siekiame.

- Kas jums yra tikėjimas?

- Man religija yra visas gyvenimas. Aš gyvenu savo tikėjimą, o ne tik turiu jo simbolį, vardą. Jei žmonėms tikėjimas reiškia kartą per savaitę nueiti į bažnyčią, ir viskas, - tai jų pasirinkimas.

Negaliu įsivaizduoti, kaip gyvenčiau, jei nebūtų šios religijos.

- Bet siekti, sakysim, vienybės galima be religijos? Ar ji reikalinga?

- Mano nuomone, galima tai padaryti dalinai, bet tai negali būti visavertis gyvenimas. Daugelis žmonių sako, kad religijos jiems nereikia, kad jie gali tiesiogiai bendrauti su Dievu. Bet mes nežinome, kas yra Dievas, žinom, kad tai dvasinė būtybė, ir viskas. Tad kaip mes galime žinoti, ko Dievas nori? Jei sakom, kad žinom, tai pastatom save į Dievo poziciją. Dėl to, kad suprastume, turim Dievo apsireiškimus. Jie yra žemiau negu Dievas, bet aukščiau negu mes. Per savo raštus jie pasako, kaip Dievas nori, kad mes gyventume. Žmonijai vystantis reikia vis naujo mokytojo.

Bahajai neneigia prieš tai buvusių apsireiškimų, juos labai gerbia. Mums Biblija šventa kaip ir krikščioniui. Pagrindinės religijos neprieštarauja mūsų tikėjimui.

- Kodėl gi bahajų religija nėra Lietuvoje populiari?

- Viena priežastis ta, kad žmogus, tapdamas bahajum, turi pasikeisti, bet tai labai sunku. Turi atsisakyti apkalbų, kurios bahajų religijoje yra uždraustos. Kita vertus, žodžiai "bahajai", "Bahaula" mūsų ausiai dar neįprasti, keisti, todėl žmonės atsargiai į tai žiūri.

Žmonėms nepatinka išsiskirti, būti kitokiems. O būti bahajum reiškia būti kitokiam. Mes dirbame bendruomenėse, su skirtingais žmonėmis, tai taip pat nėra lengva. Mes mokome savo tikėjimo, nors kiti gal nenori atskleisti, kad yra bahajai. Žmonėms svarbi kitų nuomonė, o man nerūpi, ką kiti galvoja.

Būdamas bahajų bendruomenės nariu išmoksti galvoti, atsakyti už save ir pasijauti pasaulio dalimi. Taigi net gyvendamas Lietuvoje jautiesi esąs pasaulio pilietis.

Būdamas bahajum išmoksti tolerancijos, nes turi manyti, kad kiekvienas žmogus yra Dievo vaikas.

Tai nereiškia, kad mes neturim problemų. Jų yra, bet mes jas sprendžiam naudodamiesi bahajų mokymu.

- Kaip patraukiate žmonės?

- Rengiam projektus, kurių metu supažindinam su savo tikėjimu. Organizuojam ramybės vakarus, meditacinę programą, kurių metu galima sužinoti ir apie bahajų tikėjimą. Būna trumpi kursai apie maldą, Šv. Rašto rašto supratimą. Kartais organizuojam pasisėdėjimus namuose ar centre, kalbame įvairiomis temomis.

Bet labiausiai žmones patraukia patys bahajai, jų gyvenimas.

- O jums pačiai - kuo ši religija patraukliausia?

- Aš tikiu Dievą, noriu, kad pasaulyje būtų taika, gera būtų visiems gyventi. Prieš daug metų studijavau daug religijų, ieškojau, kad Dievas parodytų kelią į vienybę, į taiką. Nors užaugau katalikų šeimoje, bet susipažinusi su bahajų religija, priėmiau jos mokymą kaip tiesą. Pradėjau ja sekti, nors nebuvo lengva. Kilo daugybė klausimų, iš pradžių nesutikau su kai kuriais dalykais. Daug studijavau, aiškinausi tuos klausimus. Pavyzdžiui, bahajai visiškai negeria alkoholio. Kilo klausimas, kodėl visai negeria, juk truputį išgerti nieko bloga. Man patarė paskaityti, ką apie tai sakė Bahaula. Paskaičiau, pagalvojau ir sutikau.

- Dabar jau man smalsu: kodėl visai negalima gerti?

- Pirmiausia, alkoholis žudo protą. Ne stimuliuoja jį, o užmuša. Pakanka pabūti kompanijoje, kur geriami svaigalai, ir pačiam negerti, kad pamatytum jo daromą poveikį. Tada užtenka paklausti savęs: ar noriu, būdamas sąmoningas žmogus, taip elgtis.

Bahajai turi išmokti paklusti Bahaulos mokymui. Jei kuriuo metu ir nesutinkam su tuo mokymu ar jo nesuprantam, turim tikėti, kad kada nors suprasim. Juk kiekvienas besimokantis žino, kad yra momentų, kai ką nors sunku suvokti. Bet vėliau tas suvokimas vis tiek ateina. Tai labai logiška.

- Bahajams draudžiami ir lytiniai santykiai iki vedybų. Kodėl?

- Jokiame Šv. Rašte nėra pasakyta, kad lytiniai santykiai iki vedybų yra gerai. Kodėl negalima? Kad ir dėl ligų, kurios plinta lytiniu keliu.

Tai primena ir išlikusi tradicija jaunajai vilkėti baltą suknelę. Ar balta spalva nesimbolizuoja skaistybės ir tyrumo? Kai tekėjau aš, irgi vilkėjau baltą suknelę. Ištekėjau būdama nekalta, nors tada dar nebuvau bahajė. Kai tapau bahajė, jau nebegyvenau su vyru, bet oficialiai nebuvau išsiskyrus. Bahajų tikėjime skyrybos leidžiamos, kai kitaip neįmanoma. Bet jos neskatinamos. Jei būčiau tapus bahajė bent keleriais metais anksčiau, turbūt nebūčiau išsiskyrusi, būčiau stengusis išsaugoti santuoką.

Aš nesuprantu, kodėl tiek kalbama apie lytinių santykių švietimą, o tiek mažai - apie moralinį švietimą. Juk visuose Šv. Raštuose parašyta, kad turime būti dorovingi.

- Taigi jūsų religija labai griežta...

- Ir griežta, ir duoda daug laisvės. O pagalbos, vadovavimo gyvenime kiekvienas nori. Be tos pagalbos sunku grįžti į tiesų kelią.

- Kaip manot, ar bahajų religija turi geras perspektyvas išplisti Lietuvoje?

- Žinoma. Gal ne šiais ar kitais metais, bet... ateity. Dėl to, kad pasaulis yra apgailėtinos būklės ir žmonės ieškos problemų sprendimo būdų. Ir jie pamatys, kad daugelis sprendimų yra bahajų tikėjime.