Gytis Šapranauskas: "Po trijų dienų kaime išprotėčiau!"

Jo darbai kyla iš pomėgių. Vieno sostinės baro direktoriaus kėdė tinka dėl naktinio gyvenimo būdo. Iš adrenalino poreikio ir hobio čiuožti snieglente išsirutuliojo televizijos laida apie ekstremalų sportą. O kinomanija atvedė prie kelių vaidmenų lietuvių serialuose. Vis dėlto įvairias sritis bandantis GYTIS ŠAPRANAUSKAS (28) prisipažįsta tebeieškantis savo tikrojo pašaukimo. Iš tėvo aktoriaus Vytauto Šapranausko ne tik veido bruožus, bet ir humoro jausmą paveldėjęs vaikinas laido pokštus apie lietuvišką orą ir nebūtus giminaičius Afrikoje.

- Kaip tu toks ramus ir atsipūtęs? Gi dabar esi baro direktorius...

- Jei viską imsi į plaučius, tai ir plaučių vėžiu galiu susirgti. Stengiuosi gyventi ramiai, su šypsena veide. Kas iš tos įtampos? Kad trisdešimties pražiltum? Bandau sukurti tokią aplinką, kurioje būtų malonu ir man, ir kitiems.

- Kas tau dirbant bare sunku ir smagu?

- Bendravimas, galimybė pasimatyti su draugais man patinka. Nes šiaip susitikti su draugais nebūtinai yra laiko, o dabar jie gali ateiti į mano vadovaujamą barą "Tas pub'as"! Labai mėgstu naktinį gyvenimą, todėl man ir tinka toks darbas. O sunkiausia visokie popierizmai.

- Ar savose rogėse sėdi vadovaudamas barui?

- Dirbu dar tik trečią mėnesį. Manau, į šį klausimą galėsiu atsakyti po pusės metų. Nėra taip lengva, kaip atrodo.

- O koks būtų tavo nuosavas svajonių baras?

- Nedidelis, kelių staliukų, kur nors prie jūros, kur šilta ir gera. Toks baras... pensijai praleisti. Kur nors Maldyvuose.

- Ar įsivaizduoji, kad yra kažkokia nuostabi riba, kuri vadinasi pensija, kai būsi aptekęs pinigais ir galėsi nieko neveikti?

- O tai ne?! Aš tikiuosi.

- O tai gal tu ir dabar gerai gyveni ir esi tais pinigais aptekęs?

- Eik tu... Čiagi Lietuva. Čia visiems tik atrodo, kad kiti gerai gyvena. Ir kad jei esi telike, tai jau ir milijonierius...

- Tai tavęs negalima priskirti prie auksinio jaunimėlio kategorijos?

- Ne, nes aš neturiu pinigų! (Juokiasi.) Tiksliau, mano tėtis - ne milijonierius. Ir man jau 28-eri - koks aš jaunimas?

- Esi dirbęs padavėju, filmavaisi keliuose serialuose, dirbai televizijoje - kadre ir už kadro, vedi laidą "Adrenalinas", vadovauji barui ir vis pasvajoji pabėgti į užsienį... Esi labai atviras viskam, lankstus ar tiesiog šiek tiek nerandi savo vietos?

- Ieškau savęs ir bandau viską iš eilės, kol atrasiu. Nes aš iki šiol nežinau, kuo noriu būti gyvenime ir ką veikti. Stengiuosi susirinkti tai, ką gyvenimas duoda - nepraleisti galimybių.

- Kokios sritys tau įdomios?

- Reklama, rinkodara - tai, ko aš mokiausi. Svajonė - studijuoti televizijos ir kino prodiusavimą. Kinas man - labai artima. Esu visiškas kinomanas. Tai į šias kryptis aš orientuojuosi ir stengiuosi viską sujungti į vieną. Iki išeis tobulas mano gyvenimo modelis.

- Kokį gerą neseniai matytą filmą gali rekomenduoti?

- Paskutinis labiausiai įsiminęs - "7 psichopatai". Labai rekomenduoju. Kriminalinė komedija Kventino Tarantino stiliuku, labai smagus scenarijus, netikėtos siužetinės linijos. Labai laukiu filmo "Valentinas vienas", kuriame vaidina mano tėvas.

- O kodėl nepasekei tėvo pėdomis? Gi toks autoritetas...

- Net nežinau, kaip atsakyti į tokį klausimą. Gal nuo to sekimo pėdomis ir sulaiko žinojimas, kad vis viena neperspjausi... Nei aš veržiausi, nei nesiveržiau. Filmavausi serialuose, tų pasiūlymų buvo ir jei jų bus ateityje, aš tikrai neatsisakysiu. Visas kino kūrybos procesas ir filmavimo aikštelėje, ir už jos ribų man tikrai įdomu. Suvaidinti kine - viena iš svajonių.

- Ką su tėvu veikiat kartu? Kokia veikla jus jungia?

- Tai kad nėra tam laiko. Džiaugiesi jau vien tuo, kad gali atsisėsti ir kartu pavalgyti, teliką pasižiūrėti.

- Kaip išgyveni minus 20 už lango?

- Man toks oras kaip tik labai malonus, nes didžiausias mano hobis - snieglentė. Tik gaila, kad išsisukau koją... Labai džiaugiuosi tokia žiema, kokios pas mus seniai nebuvo. Nors lietuviškos pliurzos žiemą tai nekenčiu. To pilkumo gatvėse. Tą momentą pragyvenu sukandęs dantis...

- Tai ilgai sukąstais dantimis tenka būti...

- O taip, kai pas mus 9 mėnesius ruduo ir 3 nėra vasaros... Nesijuok, čia ne anekdotas, o realybė!

- Kas kojai?

- Šitą istorija nutyli. Istorija buvo linksma, tik liūdnai baigėsi.

- Laidoje apie ekstremalų sportą atrodai kaip žuvis vandenyje...

- Tai mano gyvenimo būdas, todėl ir kurti laidą apie ekstremalų sportą man smagu. Žymiai smagiau, nei stovėti ir vaipytis prieš kamerą, kaip yra buvę kitose laidose. O dabar jaučiuosi savo sultyse.

- Kokias dar ekstremalaus sporto rūšis norėtum išbandyti?

- Šokti nuo aukšto tilto su guma ir pirštų galiukais paliesti vandenį. Esu šokęs tik nuo krano, kuris anksčiau stovėjo Palangoje. Su aukščiu problemų nėra. Vaikystėje gyvenau vienuoliktame aukšte. Man reikia adrenalino.

- O močiutę kaime turėjai?

- Ne. Aš asfalto vaikas. Betono džiunglių. Manau, po trijų dienų kaime išprotėčiau. Man buvimas sodyboje baigiasi ties pirmu vakaru, o jei dar reikia pjauti žolę...

- Kaip renkiesi merginą?

- Turi sutapti laukai ir vykti chemija. Viskas. Ir tada, jei viskas gerai, judi toliau.

- Ar turi merginą?

- Mano širdis laisva. (Juokiasi.) Neturiu tam laiko. Bet jei ką, vakarais aš būnu savo bare.

- O jei būtų draugė ir pasakytų: viskas, dabar būsim trise... Kokia būtų tavo reakcija?

- Paklausčiau, kas jis. (Juokiasi.) Kol kas apie tai negalvoju. Nėra man taip, kad reikia vestuvių, šeimos, vaikų... Gyvenu, kaip gyvenasi, ir, manau, viskas ateis savaime.

- Iš kur toks tamsus tavo gymis?

- O, yra buvusi istorija, kai mums su tėvu atnešė genealoginį medį ir sakė, zdrastvuite, ja vaša tiotia - bandė įrodyti giminystę. Tai tame medyje kai kurios šakos siekė ir Afriką. (Juokiasi.)

- Ką veiki namie?

- Miegu. Buitis žudo labiausiai. Nors būna momentų, kai nenoriu lipti iš lovos ir tiesiog žiūriu teliką. Bet šiaip dažniausiai man reikia veiksmo. Esu naktinis žmogus. Man reikia kažkur išeiti. Kitaip jaučiu, kad mirštu viduje.

- Turi fetišą?

- Apnuoginta moters nugara yra mano fetišas. Labai man gražu, kai tos suknelių iškirptės nugaroje yra gilios. Jaučiu silpnybę.

- Kokios muzikos klausaisi?

- Labiausiai patinka trankus klasikinis progresyvas, ant kurio aš užaugęs. Elektronika. Svarbu, kad muzika sužadintų jausmus, pagautų, o stilius gali būti bet koks. Nes muzika daug duoda gyvenime - įkrauna. Jei išgirsti gerą gabalą, jis gerai nuteikia visai dienai.

- Ar ir tave apėmusi maisto gaminimo manija?

- Skaniai pavalgyti aš mėgstu, o gaminti - tai jau kas kita. Maisto nelabai sureikšminu. Niekada nesimaitinau sveikai ir itin tuo nesirūpinau. Nevalgau daržovių. Namie negaminu. Nėra tam nei laiko, nei poreikio. Jei ką nors bandau pasigaminti, tai dažniausiai susinervinu, nes po to viską reikia tvarkytis.